Generalinė prokuratūra teigia neketinanti leistis į viešą rezonansinių bylų aptarinėjimą spaudoje

Vakar per Generalinėje prokuratūroje vykusį kolegijos posėdį prokurorai diskutavo apie būtinus Prokuratūros įstatymo pakeitimus, leisiančius geriau ginti viešąjį interesą bei sustiprinti vidinę prokuratūros veiklos kontrolę, o per pertrauką atsakė į žurnalistų klausimus apie aktualiausias šių dienų bylas ir įvykius.

Prokurorai - tik prašytojai

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas tvirtina, kad būtina Prokuratūros įstatymą pataisyti taip, kad prokurorai, ginantys viešąjį interesą iš prašytojų taptų reikalautojais.

- Ko trūksta prokuratūrai, kad būtų galima efektyviau ginti viešąjį interesą?

- Pagal dabar galiojančio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokuroras turi nepakankamai galių, kad galėtų viešąjį interesą ginti efektyviai. Mano požiūriu, kuriam pritaria ir kolegijos nariai, prokuroras turėtų būti ne prašytojas. Dabar mes galime tik prašyti kitų institucijų, kad jos pateiktų medžiagą. Mūsų manymu, mes turime turėti teisę reikalauti, kad tam tikra medžiaga būtų pateikta, turime turėti teisę reikalauti, kad būtų pavedama specialistams išanalizuoti atskirus klausimus ir pateikti mums išvadas. Šiandien mes taip pat negalime kreiptis į teismą, kad mums pateiktų išnagrinėtą civilinę bylą, tad norime, kad Prokuratūros įstatyme atsirastų ir tokia nuostata. Visa tai padėtų efektyviau dirbti viešojo intereso gynimo srityje.

- Ar galite pateikti pavyzdžių, kai dėl įstatymo trūkumų prokurorams nepavyko apginti viešojo intereso?

- Tokių konkrečių pavyzdžių pateikti, matyt, ir negalėčiau - iš tikrųjų nėra taip, kad mes kažko neištirtume. Mes kalbame apie būtinybę gerinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir apie greitesnį darbą, tad mūsų siūlomos įstatymo pataisos ir yra nukreiptos į tai, kad tas bendradarbiavimas ir bendravimas būtų paprastesnis, greitesnis ir geresnis. O šiaip prokurorai nenuleidžia nei galvos, nei rankų, ir mes pasiekiame to, ko norime, tik tiek, kad kelias, kuriuo tenka eiti, būna ilgesnis.

Bylos medžiaga skelbiama nebus

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka tvirtina, kad prokurorai atsiriboja nuo žiniasklaidoje paskelbtos informacijos apie Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes ir anaiptol nelaiko šios baudžiamosios bylos visiškai baigta.

- Šiomis dienomis pasigirdo siūlymų prokuratūrai paviešinti J.Abromavičiaus žūties tyrimo bylą. Ar prokuratūra pritaria tokiems siūlymams?

- J.Abromavičius buvo nužudytas 1997 m. sausio 31 d. Šio nusikaltimo senaties terminas sueis tik 2017 m. Taigi ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Jis gali pasibaigti tik dviem formom: arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas suėjus senaties terminui, arba ikiteisminis tyrimas pabaigiamas kaltinamojo akto surašymu ir tuomet byla perduodama į teismą. Dabar gi tik buvo priimti sprendimai atskirų įtariamųjų atžvilgiu. Vieno įtariamojo atžvilgiu tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, o kitų atžvilgiu dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti.

Tyrimo veiksmų metu buvo gauta tam tikrų duomenų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau baudžiamasis procesas reikalauja, kad duomenys apie jas turi būti patvirtinti ir kitais duomenimis, gautais kitais proceso veiksmais. Ne visus duomenis šiame tyrimo etape mums pavyko pagrįsti kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tų duomenų nepakanka pagrįsti įtariamųjų kaltei. Praėjo daugiau nei šeši mėnesiai nuo to laiko, kada jie baudžiamajame procese buvo pripažinti įtariamaisiais. Galioja proceso greitumo bei proporcingumo principas, o taip pat asmenų teisė, kad bylos būtų ištiriamos laikantis šio principo. Įtariamieji negali metų metus būti su šiuo statusu, nes jau po šešių mėnesių nuo pirmosios apklausos gali skųstis teismui dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo.

Tačiau net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą šių asmenų atžvilgiu, jeigu būtų gauta papildomų duomenų, įrodančių jų kaltę padarius nusikalstamas veikas, tyrimas jų atžvilgiu būtų atnaujintas. Byla apskritai nėra nutraukta. Gavus bet kokius duomenis apie nusikaltimo aplinkybes, būtų atliekami tyrimo veiksmai. O kol byla nenutraukta, galioja visi baudžiamojo proceso principai dėl ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo. Tokie duomenys gali būti skelbiami tik prokurorui leidus, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir tik tiek, kad nepakenktų tyrimo sėkmei.

Informacija žinoma daug kam

- Iš kur kai kuriose žiniasklaidos priemonėse atsirado informacijos, kuri akivaizdžiai yra paimta iš baudžiamosios bylos?

- Ikiteisminį tyrimą byloje atliko šeši prokurorai iš Generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros. Padaliniui vadovauju aš, dar yra aukštesnieji prokurorai - generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas. Mes jokios detalios informacijos apie byloje nustatytas aplinkybes neskelbėme. Tik tie duomenys, kurie yra byloje, yra objektyvūs ir tikri, o nuo visos kitos viešai paskelbtos informacijos mes atsiribojame.

Kaip ta informacija pasklido? Byloje esančias aplinkybes žino dauguma apklaustų asmenų, jos žinomos ir įtariamiesiems, kuriems suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga. Su bylos medžiaga taip pat susipažino ir nukentėjusieji. Aišku, tyrime dalyvavo ir kitų institucijų darbuotojai, tad nenuostabu, kad tam tikros informacijos detalės gali pasirodyti viešumoje. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo subjektai, o bylas nagrinėja teismai. Šis procesas negali būti pakeistas viešu bylos nagrinėjimu ir skelbimu žiniasklaidos priemonėse dalyvaujant ir politikams.

- Ar galite patvirtinti, kad viešumoje pasirodžiusi informacija apie J.Abromavičiaus žūties aplinkybes sutampa su byloje surinkta medžiaga?

- Galiu atsakyti paprastai: jeigu tai, kas išdėstyta žiniasklaidoje, visiška tiesa ir tie duomenys visi tikri ir jie tokie patys būtų byloje, tai mes tais faktais ir išvadomis pagrįstume kaltinamąjį aktą ir bylą perduotumėme į teismą. Deja, tokių tvirtų išvadų, kaip daro žiniasklaida, daryti negalima. Yra daugybė aplinkybių, dėl kurių tik keliamos tyrimo versijos ir jos nėra patvirtintos.

Nesijaučia priklausomi nuo baltarusių

Generalinis prokuroras A.Valantinas nedrįsta tvirtai prognozuoti, kada bus baigtas diplomato Vytauto Pociūno žūties tyrimas, tačiau tvirtina, kad stengiamasi šį darbą atlikti kuo greičiau.

- Ar jau gauti visi atsakymai iš Baltarusijos į Jūsų paklausimus?

- Ne, atsakymų į visus iškeltus klausimus dar nesame gavę. Galiu pasakyti tik tiek, kad Generalinės prokuratūros prokuroras dar kartą vyks į Baltarusiją.

- Kada tikitės galutinių šio tyrimo išvadų?

- Aš esu labai atsargus su šitais pažadais, nes kažkuriai auditorijai jau sakiau, kad tyrimą baigsime per porą savaičių. Tas laikas, matyt, jau kitą savaitę baigsis. Iš tiesų, ne viskas priklauso nuo mūsų, o tai, kas nuo mūsų priklauso ir ką reikia padaryti, tą mes padarome. Kai kurie tyrimai yra susiję su kitais žmonėmis ir tam tikromis aplinkybėmis. Mes, žinoma, tą tyrimą baigsime kiek įmanoma greičiau, bet tik tuomet, kai turėsime visus atsakymus į iškeltus klausimus.