Problemos – šalia

Tvarus keliavimas – viena iš priemonių, kaip kiekvienas galime prisidėti prie mažesnio miestų užterštumo ir kartu sulėtinti klimato kaitą. Pasak S. Dikčiaus, šios problemos tampa vis artimesnės ir Lietuvai – ekstremalūs orų reiškiniai nebeaplenkia ir mūsų, o bėgant laikui jie gali tik dar labiau dažnėti.

„Klimato kaita jau dabar veikia ne tik Šiaurės ašigalį ir joje gyvenančias baltąsias meškas, bet ir mus, sukeldama ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip liūtys ir potvyniai, kurie, pavyzdžiui, pernai buvo užfiksuoti Šiaurės Ispanijoje, ar tokių kaip uraganai ir audros, praėjusią vasarą neaplenkusios ir Lietuvos. Tai tik dar kartą įrodo, kad globalios klimato problemos yra visai šalia, o kartu jos gali sukelti milžiniškų nuostolių – tiek gamtai, tiek ir žmonėms“, – sako S. Dikčius.

Transporto tarša – ribinė

„Ekonovus“ Tvarumo akademijos nuotolinių pamokų cikle klimatologas pasakojo, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarime nurodyta pasaulinės temperatūros 1,5 °C riba, kurios turėtume siekti neviršyti, pernai jau buvo pasiekta, o tai, pasak S. Dikčiaus, reiškia, kad turime imtis rimtų veiksmų, kad klimato kaitą dar spėtume suvaldyti.

„2024-ieji buvo šilčiausi nuo visų stebėjimų pradžios, klimato rekonstrukcijos rodo, kad pastarieji metai galėjo būti šilčiausi per visus 800 tūkst. metų. Nors 1,5 °C riba jau pasiekta, kad ji būtų pradėta laikyti nuolatine vidutine Žemės temperatūra, tokia turėtų išsilaikyti kelis dešimtmečius“, – paaiškina pašnekovas.

Anot S. Dikčiaus, vienas iš klimato kaitą sukeliančių ir šiltnamio efektą stiprinančių faktorių yra transportas – pasauliniu mastu jis sudaro apie 25 proc. anglies dvideginio taršos, o Lietuvoje siekia net 32 proc.

„Tai rodo, kad kiekvienam iš mūsų svarbu keisti keliavimo būdus, ieškoti tvaresnių alternatyvų, kad galėtume prisidėti prie šio taršos iššūkio sprendimo. Tvarus judėjimas – tai ne tik ekologinis pasirinkimas, bet ir atsakomybės pavyzdys ateities kartoms“, – pabrėžia „Ekonovus“ Tvarumo akademijos ambasadorius.

Silvestras Dikčius / Asmeninio archyvo nuotr.

Ką rinktis keliaujant?

Didžioji dalis (60–80 proc.) automobilių taršos susidaro būtent trumpose miesto kelionėse. Kai mes keliaujame toliau, kur nors į užmiestį, tuomet taršos sugeneruojame mažiau.

„Vadinasi, miesto keliones ar bent jų dalį galėtume pakeisti pasirinkdami kitus keliavimo būdus. Pavyzdžiui, paprasčiausiu ėjimu, viešuoju transportu, važiavimu dviračiu ar elektrinėmis priemonėmis, tokiomis kaip paspirtukas. Žinoma, laikantis visų saugumo taisyklių“, – ragina klimatologas.

Jis sako, kad keliaudamas viešuoju transportu skaito, naršo internete ar net mokosi – visa tai pavyksta padaryti todėl, kad nereikia vairuoti. Vaikščiojimas pėsčiomis taip pat gali padėti norintiems daugiau judėti ir taip rūpintis savo sveikata. Ėjimas gali tapti ir keliavimo po Lietuvą būdu – S. Dikčius tikina, kad pėsčiomis keliauja ir į kokią nors vietovę ar savo sodybą.

„Žinoma, vietoj kelių valandų automobiliu tokia kelionė užtrunka kur kas ilgiau, bet keliauti tiesiog užsimetus kuprinę ant pečių yra labai įdomu. Tai darau ir vienas, ir kartu su savo draugais, – dalijasi pašnekovas. – Nakvoti tenka palapinėje, gamtos apsuptyje. Kartais manęs klausia, ar tai saugu? Galiu atsakyti, kad taip keliavęs esu jau ne sykį. Tokiose kelionėse sutinku malonių žmonių, kurie ir obuoliais pavaišina, ir omletą iškepa, o kokių nors nesmagių susidūrimų tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais pavyko išvengti. Toks keliavimas pats savaime yra pramoga ir savęs išbandymas.“

Vietoj įprasto skrydžio

Ypač taršus keliavimo pasirinkimas yra lėktuvai. Daugeliui iš mūsų patinka skraidyti, bet lėktuvai į atmosferą išmeta labai daug anglies dvideginio.

Kiekvienam iš mūsų svarbu keisti keliavimo būdus, ieškoti tvaresnių alternatyvų, kad galėtume prisidėti prie taršos iššūkio sprendimo.

„Skrydžio iš Vilniaus į Londoną ir atgal metu vienam keleiviui tenka apie 0,5 t anglies dvideginio taršos. Nesakau, kad niekada neskraidysiu, būtų keista tai žadėti, bet pernai nusprendžiau, kad noriu išbandyti mažiau taršias keliones ne tik mieste ar Lietuvoje, bet ir į dar tolimesnes šalis“, – pateikia pavyzdį S. Dikčius.

Praėjusią vasarą jis kartu su draugais susitarė keliauti į Pietų Prancūziją, Alpes. Klimatologo draugai pasirinko skristi lėktuvu, o Silvestras – važiuoti traukiniais. Nuo Vilniaus iki Prancūzijoje esančio miestelio Šamoni S. Dikčiui pavyko nuvykti per dvi dienas, o jo bičiuliai sutartą vietovę lėktuvu pasiekė per keletą valandų.

„Nors mano kelionė truko dvi dienas, per kurias aš traukiniais įveikiau 2 tūkst. km, aš pamačiau tiek įvairių miestų, sutikau įdomių žmonių, aplankiau tiek kavinių ir restoranų, kad ši kelionė yra viena įdomiausių mano gyvenime. Mano draugams tai buvo eilinis pasiskraidymas kažkur Europoje. O man – vienas didžiausių vasaros nuotykių“, – teigia S. Dikčius.

Ryžtis tokiam nuotykiui jis skatina ir kitus – taip kiekvienas iš mūsų ne tik prisidėtume prie švaresnės aplinkos, kovos su sparčia klimato kaita, bet ir skirtume daugiau dėmesio savo kūnui.