Trys architektai pripažinti pažeidę etiką, informacija apie tai ilgai neviešinta

Dėl A. Dagelio taryba sprendimą priėmė 2019 metų balandį, dėl A. Songailos ir R. Savičienės – tų pačių metų gegužę. Sprendimai rūmų svetainėje paskelbti gruodį.

Pasak Architektų rūmų laikinojo vadovo Luko Rekevičiaus, dokumentai nebuvo ilgai paviešinti dėl darbuotojų kaitos.

„Pas mus yra ilgi terminai, kol surašomi protokolai. Taip pat buvo situacija, jog teisininkas, kuris buvo atsakingas už profesinės etikos tarybos aptarnavimą, išėjo iš darbo ir paliko krūvą nesurašytų protokolų. Nauja teisininkė, kuri buvo priimta į darbą tik nuo spalio, turėjo pasivyti tuos visus darbus, kurie buvo palikti“, – BNS sakė rūmų vadovas.

„Tokia situacija yra ne visai gera, bet paprastai to protokolo nebūna iš karto. Po posėdžio gali praeiti mėnesis-du, kol visi tarybos nariai jį suredaguoja“, – kalbėjo jis.

Visiems trims architektams Etikos taryba rekomendavo skirti minimalias nuobaudas – stabdyti atestatų galiojimą pusmečiui.

Pasak L. Rekevičiaus, nors Profesinės etikos taryba buvo rekomendavusi, klausimas dėl A. Dagelio atestato galiojimo stabdymo nebuvo svarstomas šiam kreipusis į teismą. Dėl kitų dviejų architektų atestatų galiojimo jis negalėjo atsakyti. Rūmų duomenų bazėje nurodoma, kad jų atestatai yra galiojantys.

„Nelabai gilinausi ir, tiesą sakant, dabar taip pat nesu įsigilinęs. Labiau gal į A. Dagelio atvejį, nes teisme skundžiamas tarybos sprendimas“, – sakė jis.

Skundas dėl teismų pastato

A. Dagelis pripažintas pažeidęs etiką, kai siekė sustabdyti sostinėje planuojamo teismų pastato projekto svarstymą Vilniaus regioninėje architektūros taryboje.

„Architektas iš esmės nepaisė Architektūros įstatymo, sąmoningai ieškojo formalių priežasčių vengti diskusijų apie savo projekto architektūrą. Jis darė spaudimą Architektų rūmų, regioninės tarybos pirmininkams ir atskirai kai kuriems pastarosios nariams, tuo trukdydamas suformuoti architektūrinę profesinę nuomonę ir užtikrinti viešąjį interesą“, – rašoma sprendime.

Architektas iš esmės nepaisė Architektūros įstatymo, sąmoningai ieškojo formalių priežasčių vengti diskusijų apie savo projekto architektūrą.

„Taryba nutarė, kad A. Dagelis pažeidė kodeksą, nes elgėsi nesąžiningai, negarbingai, nedorai, be to, siekė diskredituoti kitus architektus“, – rašoma sprendime.

A. Dagelis BNS patvirtino tarybos sprendimą apskundęs teismui. Architekto teigimu, jis jaučiasi baudžiamas už kritiką, o sprendimas užkirto kelią jam pretenduoti į Architektų rūmų valdymo organus. Naujus pastarųjų narius planuojama rinkti kovo pabaigoje.

„Mano nuomone, esu baudžiamas už kritiką, nes praėjusiais metais kreipiausi į teismą dėl galimai neteisėtos Regioninių architektūros tarybų veiklos ir mūsų parengtų projektų svarstymo pagrįstumo. Sprendimas užkirto man kelią kandidatuoti į Architektų rūmų valdymo organus. Mano manymu, tai galėjo būti pagrindinė tokio sprendimo priežastis“, – sakė jis.

„Etikos taryba sprendimą priėmė galbūt ne vadovaudamasi skundu, o savo pačių sugalvotais motyvais. Be to, taip ir nebuvo paneigta, kad priimant sprendimą dalyvavo asmenys, kurie patys ar jų įmonės teikė savo darbus Teismų rūmų konkurse. Įžvelgdamas galimą interesų konfliktą kreipiausi į teismą. Svarstau ir kreipimąsi į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti, ar toks tarybos narių elgesys nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų“, - sakė jis.

Pasak L. Rekevičiaus, nors Profesinės etikos taryba buvo rekomendavusi, klausimas dėl A. Dagelio atestato galiojimo stabdymo nebuvo svarstomas šiam kreipusis į teismą.

„Sprendimas nebuvo priimtas. Liko tik rekomendacija, kadangi iš karto po Etikos tarybos sprendimo jis buvo A. Dagelio apskųstas, tai rekomendacija atestavimo komisijos nepasiekė. Anksčiau buvo teismų praktika, kad tie sprendimai pasekmių nesukelia, tai jų skųsti ir negalima. Šiuo atveju sprendimas riboja teises A. Dageliui kandidatuoti į Architektų rūmų tarybą ir panašiai“, – aiškino jis.

L. Rekevičiaus nuomone, A. Dagelis teismui skundžia ne tarybos sprendimą, o jos teisę svarstyti konkretaus asmens galimą etikos pažeidimą.

„A. Dagelis teigia, jog svarstyti neturėjo teisės, reikėjo visiems nusišalinti. Mes nelabai sutinkame, kad visi žmonės, su kuriais kada nors, kaip nors, kas nors yra dirbę, bet nedirba šiuo metu, turėtų nusišalinti, nes tada iš esmės diskredituojama visa idėja. Vis tiek kas nors bus kaip nors su kuo nors susijęs – konkuravę konkurse, darę bendrą projektą. Tai mes stengiamės, kad tarybos narys pats pasakytų, ar turi nusišalinti, ar ne – ar yra kokie santykiai, kurie galėtų daryti įtaką jo sprendimui“, – sakė jis.

„Čia turbūt ginčijama ne, ar apskritai yra pažeista etika, o ar turėjo teisę taryba svarstyti pažeidimą“, – sakė rūmų vadovas.

Skundas dėl daugiabučio Žvėryne

A. Songaila ir R. Savičienė pripažinti pažeidę etiką dėl rengtų teritorijų planavimo dokumentų sostinės Birutės gatvėje.

„Architekto veiksmai – projektiniai pasiūlymai, detaliojo plano korektūra – patvirtinti atsakingų subjektų, sudarė prielaidas sunaikinti Vilniaus istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę – pastato vietą Birutės gatvėje, o tai neabejotinai sukėlė žalą kultūros paveldui ir visuomenės interesui“, – rašoma sprendime.

„R. Savičienė kartu su A. Songaila rengė projektinius pasiūlymus, o vėliau buvo vadove rengiant projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prisidėjo prie vertingosios savybės sunaikinimo ir pastato, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, praradimo. Tokie veiksmai negali būti laikomi suderinamais su profesine etika“, – rašoma sprendime.

A. Songaila BNS sakė neplanuojantis skųsti profesinės etikos tarybos sprendimo.

„Nelabai turėjau laiko tą daryti, bet ten yra nesąmonės. Vienareikšmiai. Etikos komisijos rekomendaciją skųsti yra laiko gaišimas, nes atestavimo komisija turi nagrinėti Etikos komisijos sprendimą ir jeigu jau ji kažką nuspręstų, tai tada yra prasmė kariauti ir skųsti“, - sakė jis.

Dėl A. Dagelio tarybai skundą pateikė architektas Audrius Ambrasas, dėl A. Songailos ir R. Savičienės – Žvėryno bendruomenė.

Abu Etikos tarybos sprendimai priimti Architektų rūmams vadovaujant Daivai Veličkaitei, ji iš pirmininkės pareigų pasitraukė 2019 metų liepą.

Dėl vieno ginčo susitarė takiai

2019 metų rugpjūtį A. Dagelio vadovaujamas architektų biuras „Cloud architektai“, reiškęs pretenzijas dėl Vilniaus regioninės architektūros tarybos sudėties, su Architektų rūmais susitarė taikiai.

Ieškinį teismui biuras pateikė 2018 metų rudenį po to, kai tarybos posėdyje nuspręsta svarstyti jo rengtus naujo teismų pastato bei investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo biurų pastato Lvovo gatvėje sostinėje projektus.

„Cloud architektai“ siekė, kad tarybai būtų laikinai uždrausta svarstyti projektus, tačiau teismas atmetė prašymą.

Dėl teismų pastato projekto Vilniaus regioninė architektūros taryba 2018-ųjų pabaigoje pateikė išvadą, kad jis neatitinka architektūros kokybės kriterijų. Be to, projektui, tarybos nuomone, turėjo būti skelbtas architektūros konkursas. Tačiau objektą planuojanti statyti Nacionalinė teismų administracija nusprendė į tarybos išvadas neatsižvelgti, projekto nekoreguoti ir paskelbė rangos darbų konkursą.

Tuo metu „Lords LB Asset Management“ fondo įmonės planuojamo biurų pastato Lvovo gatvėje projektui architektai pastabų neturėjo. Praėjusį birželį pradėtos jo statybos, į kurias iki 2021 metų vidurio planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Dėl nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Via sportas“ daugiabučio statybų sostinės Birutės g. 40 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra pateikusi ieškinį teismui. Inspekcija teigia nustačiusi, kad 2016 metais objekto statybos leidimas išduotas pažeidžiant ir tokių dokumentų išdavimo, ir kultūros paveldo apsaugos teisės aktų reikalavimus.

Anos inspekcijos, objekto projektas taip pat neatitiko detaliojo plano sprendinių: pastatai viršijo nustatytą maksimalų aukštį ir užstatymo tankumą.

„Cloud architektai“ vieni arba su partneriais projektavo naujus sostinės Lazdynų ir Klaipėdos baseinus, Atgimimo aikštės atnaujinimą uostamiestyje, dalį daugiabučių greta Vilniuje planuojamo naujo prekybos centro „Akropolis“, yra laimėję Lietuvos banko centrinės būstinės architektūros konkursą, turėtų prisidėti prie Nacionalinio stadiono projektavimo.