– Kas čia per derybinė taktika derėtis dėl Europos ir nepakviesti Europos prie stalo?
– Visų pirma, mums visiems būtina suvokti, kad JAV prezidentas yra labiausiai pasaulyje informuotas žmogus. Yra toks liaudiškas pasakymas: „Kuo aukščiau sėdi, tuo daugiau matai“, ir tas kontekstas yra nepalyginamai platesnis ir netgi sakyčiau, per sudėtingas mums suprasti, būnant, pavyzdžiui, Lietuvoje, Vilniuje ar Šiaulių rajone. Mums priimtina mąstyti, kad mes žinome, kaip turi būti, kaip viskas turi atrodyti ir kokie turi būti rezultatai vienų ar kitų derybų arba politinių procesų. Bet vis dėlto reikia suvokti, kad mes labai daug ko nežinome ir operuojame gal tik 20 proc. informacijos.
– Ar galima pasitikėti D. Trumpu? Daug kas svarsto, kad jis pakliuvo į rusų spąstus ir naiviai tiki, kad rusai nori taikos.
– Tai pavyzdys, kai žiniasklaidos sukurtas terminas arba naratyvas tampa visuotiniu ir visuomenėje priimtu standartu, į kurį reikia atsiremti. Atsiprašau, į kokius spąstus? Nejaugi jums atrodo, kad visi amerikiečiai tokie balvonai, nebaigę aukštųjų mokyklų, kad juos gali apsukti apie pirštą kažkokie rusai? Dar kartą sakau, reikia įsivaizduoti labai daug konteksto, ir tada, mano manymu, viskas paaiškėja. Į kokius spąstus gali patekti D. Trumpas? Jis vadovaujasi konstitucija. Jis turi milžinišką aparatą, jis turi suvokimą, kad jis yra pasaulio hegemonas. Jis puikiai suvokia, kad daugeliu klausimų jis yra absoliučiai teisus. O kaip rašė Šekspyras, „teisus tai jau triskart ginkluotas“, ir turint tokius ginklus, tokią ginkluotę ir tokius šarvus sėsti prie derybų stalo yra gana paprasta.
EPA-ELTA nuotr.
– Ar gali būti taip, kad D. Trumpas nori tik susitarimo, kad įgyvendintų savo pažadus ir jis galėtų sutikti su bet kokiu susitarimu?
– Visų pirma, jis nėra monarchas, nėra diktatorius, kurio vieno sprendimai būtų privalomi visai nacijai. Egzistuoja ir kitos politinės institucijos, būtent ir sukurtos tam, kad Amerikoje neatsirastų kažkoks tironas. Yra Senatas, yra Kongresas, galų gale yra ta pati žiniasklaida. Jau nekalbant apie visą legislatūrą, sąjungininkus ir jų interesus, ir visa kita. Žiniasklaida mums perša šitą naratyvą, kad D. Trumpas vienas, arba gal su Elonu Musku ir dar kokiais keturiais jo sėbrais, valdo visą valstybę. Toli gražu ne, tai yra iš principo neįmanoma.
Visos pasaulio mamos, o ypač Ukrainos, meldžia tik vieno: kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų.
– Ar D. Trumpas gali atnešti taiką Europai ir, jeigu taip, tai kaip greitai?
– Vienas demokratų prezidentas B. Obama prarado Krymą, kitas prezidentas pralaimėjo karą Afganistane, trečias prezidentas leido prasidėti karui Ukrainoje ir jo visiškai neužkardė. Tai D. Trumpui, nuo tokio dugno, lieka tik vienas kelias aukštyn – pabaigti tą karą, kad ir kokiomis sąlygomis. Vis tiek pasaulis ir istorija visada atsimins vieną paprastą frazę: „jis pabaigė karą“, o kokios jau ten buvo teritorinės nuolaidos, kokios buvo koncesijos, kokie buvo atsitraukimai ir taip toliau, tai jau bus tik papildomas fonas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar jums, kaip Seimo nariui, labai skaudėtų, jeigu vardan Ukrainos taikos būtų karpomi žemėlapiai, perbraižomos linijos, kurios liestų ir Lietuvą, ir Rytų Europą?
– Galbūt šiandien Ukrainoje žus ukrainietis Pavlo, bet jūs jo mamai pasakykite, kad, žinai, negalime perkarpyti žemėlapio, reikia kažkokių principų laikytis. Rytoj galbūt žus koks ukrainietis Jurijus. Jo mamai pasakykite, kad dar reikia pasitarti, pakalbėti, kažkokių teisės principų laikytis. Jeigu ten jau žuvo 100 tūkst. žmonių, 100 tūkst. mamų pasakykite, kad reikia į kažką atsižvelgti. Man atrodo, visos pasaulio mamos, o ypač Ukrainos, meldžia tik vieno: kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų. Ir ačiū Dievui, jeigu jis iš tikrųjų pasibaigs.
– Žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, atrodo, kad gali būti pasiektas net ne susitarimas, o suokalbis. Ir mes žinome tokių pavyzdžių iš istorijos.
– Jūs turite omenyje Molotovo-Ribentropo paktą? Aš net neįsivaizduoju, kaip jis gali realiai įvykti. Hipotetiškai tarkime, kad toje sutartyje bus kažkokie slapti protokolai, kuriuose bus aiškiai parašyta, kad Moldova ir trys Baltijos šalys su atitinkamomis geografinėmis sienomis bus prijungtos prie... Prie ko? Prie Rusijos federacijos? Prie Baltarusijos? Prie kažkokios Padniestrės Respublikos? Net neįsivaizduoju, koks diplomatas galėtų kalbėti apie tokius dalykus? Taip, XIX amžiuje tai buvo įmanoma.
