Tradicinės ir kiek kitokios Mykolinės Jiezne

Arkangelas Mykolas (Michaelis), kaip pasakojo rugsėjo 25-ąją pamaldoms vadovavęs Alytaus įgulos kapelionas Saulius Kristapavičius, yra gynėjas, kovotojas su blogiu, „toks, kaip Dievas“. O Visuotinė lietuvių enciklopedija sako, kad jis laikų pabaigoje kovosiąs „su didžiuoju slibinu (šėtonu) ir jo angelais (Apr 12, 7–10). Kitos Mykolo funkcijos – saugoti gyvybės medį prie rojaus vartų ir globoti visus krikščionis (nuo vidurinių amžių – ir visą Bažnyčią); kovoti su šėtonu; nuo piktųjų jėgų gelbėti tikinčiųjų sielas, ypač mirties valandą; mirusiųjų sielas vesti į Paskutinį teismą“ (https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas/). Šiais laikais per Mykolines dar dėkojama už šiųmetį derlių bei minima Keliautojų diena, prašoma globos ir apsaugos tiek vairuotojams, tiek jų transporto priemonėms.

kvitrina.lt nuotr.

Tad po pamaldų ir procesijos buvo įdomu sulaukti klebono Rolando Bičkausko palaiminimo, ne iš bet kur, bet iš bažnyčios balkonėlio. Kunigas Saulius Kristapavičius šventindamas apėjo nemažą rikiuotę automobilių, o atlaidų dalyviai pamažėle rinkosi klebonijos sode šventinėms vaišėms. Iš palapinių viliojančiai kvepėjo Rūtos Paltanavičienės suruošti karšti patiekalai, ant stalų rikiavosi suneštinės vaišės, bendruomenių atstovų iškepti pyragai, naujo derliaus bulvių kugelis. Laukdami, kol klebonas palaimins pietų valgius, žmonės gėrėjosi derliaus gėrybių paroda, vaikų išmone. Jų kūrinėliai iš vaisių ir daržovių rikiavosi šalia ryškiaspalvių Laimos Butkienės paveikslų. Žavi rudeninė dama oriai lūkuriavo norinčių su ja nusifotografuoti, o tokių buvo tikrai daug.

Gal dėl to, kad pietūs vyko visiems atvirame parke, gal dėl nuostabaus oro, gal dėl smagaus Gedimino Ivaškevičiaus koncerto, šventėje tvyrojo jaukumas, pakili nuotaika, bendrystės džiaugsmas.

Redakcijos nuotr.

Jiezno bendruomenės centras, Jiezno kraštiečių, Vėžionių bendruomenės, Jiezno žmonių su negalia sąjunga, seniūnija ir kiti miesto bei krašto visuomenės atstovai nuoširdžiai pasistengė, kad atlaidai taptų siejančia, kviečiančia bendrystei, šilta švente, kur visus suartina ne tik vaišės, bet ir malda, daina, šokis ar žaidimas, artimo šypsena bei draugiškas žvilgsnis.