A. Toliatas: pareigūnai atviriau bendrauja su kapelionais

Teisėsaugos institucijose dirbantys psichologai ne visuomet dirba efektyviai, kartais pareigūnai labiau pasitiki kapelionais, o ne institucijos psichologais, teigia vidaus reikalų ministro patarėjas.

„Aiškiai matome, kad pasitikėjimas policijos pareigūnų psichologais ir ėjimas į tiesioginį kontaktą, psichologinių paslaugų teikimas tų pačių psichologų, kurie dirba toje įstaigoje, nėra efektyvus. Todėl kapeliono institucija, kaip papildoma dvasinės paramos forma, yra tikrai labai gerai ir pageidautina“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete trečiadienį sakė Alvydas Šakočius, aiškindamas, kodėl reikia priimti Vidaus tarnybos statutą įteisinant kapeliono instituciją.

Patarėjas pabrėžė, kad kapelionai teisėsaugos institucijose teikia ne religines, o psichologines, emocines paslaugas.

„Dvasininkų dalyvavimas teisėsaugos institucijų veikloje yra pagrįstas tam tikrų specifinių paslaugų teikimu, ne tiek religinių, kiek emocinio stabilizavimo, nuraminimo stresinėse situacijose paslaugų. Jos yra pripažintos ir Europos Sąjungos valstybėse, yra naudingos ir apmokamos iš valstybės biudžeto kaip normalios socialinės paslaugos“, – teigė A. Šakočius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas kritikavo siūlymą Vidaus tarnybos statute įteisinti sielovados paslaugų teikimą pareigūnams.

„Neturime valstybinės religijos, valstybė atskirta nuo bet kokios religijos“, – teigė jis.

Politikas pabrėžė, kad valstybė neranda pakankamai lėšų samdyti psichologų, kurie padėtų ir pareigūnams, ir ikiteisminio proceso dalyviams, tačiau dar norima teisėsaugos institucijoms užkrauti prievolę išlaikyti kapelionus.

„Šiandien, kai mums trūksta tose pačiose įstaigose psichologų ne tik darbui su pareigūnais, bet ir nepilnamečių apklausoms, šitam reikalui mes pinigų neturime, o čia iš Vyriausybės ateina toks projektas“, – piktinosi J. Sabatauskas.

Kai darai karjerą, institucijos psichologai tikrina tavo sveikatos būseną, ir kartais pareigūnai nedrįsta paatvirauti, ypač turėdami priklausomybės problemą ar depresiją, kad neprarastų galimybės dirbti.

„Psichologai, aišku, labai irgi svarbu, bet psichologai ne visada atlieka tas funkcijas ir negali atlikti pilnai psichologinio emocinio stabilizavimo funkcijų, stresinių situacijų suvaldymo ir pasirūpinti moralinės etikos dalykais, kt.“, – savo ruožtu dėstė vidaus reikalų ministro patarėjas.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas tvirtino, kad kapelionai jau dešimt metų veikia statutinėse įstaigose. Šiuo metu iš viso yra penki etatai, dirba 11 žmonių.

Anot jo, Vidaus tarnybos statute tiesiog būtų įteisinta dabartinė situacija.

Kunigas taip pat teigė, kad tam tikrais atvejais pareigūnai atviriau bendrauja su kapelionais ar jų pagalbininkais nei įstaigų psichologais.

„Kai darai karjerą, institucijos psichologai tikrina tavo sveikatos būseną, ir kartais pareigūnai nedrįsta paatvirauti, ypač turėdami priklausomybės problemą ar depresiją, kad neprarastų galimybės dirbti“, – sakė A. Toliatas.

Vyriausybė gegužę Seimui pateikė Vidaus tarnybos statuto pataisą, kad „pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų susitarimus su tradicinėmis ir kitomis valstybės pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis gali būti vykdoma pareigūnų sielovada ir teikiamos su sielovada susijusios paslaugos“.

Trys parlamentarai pateikė siūlymą, kad sielovados kaštus (organizacinius, darbo užmokesčio ir kitus) padengtų tradicinės ir kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės, kurių šventikai teikia su sielovada susijusias paslaugas.

Premjero patarėja Diana Varnaitė trečiadienį per komiteto posėdį sakė, kad jeigu būtų priimtas šis pasiūlymas, kapelionų tiesiog nebeliktų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių