Viena jos įkūrėjų Rūta Jatkonienė „Kauno dienai“ sako, kad čia savo augintinius paliekančių žmonių niekada neteisia ir nemoralizuoja. Ji tiesiog džiaugiasi kiekvienais metais išgelbėjanti šimtus plakančių širdučių.
Teko ieškoti didesnių patalpų
„Egzotic SOS“ šių metų spalį minės penkerius veiklos metus. Tačiau nei Rūta Jatkonienė, nei jos vyras Robertas Jatkonis toli gražu ne naujokai gyvūnų globos pasaulyje.
Prieš įkurdami „Egzotic SOS“, jie panašų projektą su egzotiniais ir dekoratyviniais gyvūnėliais vystė kitoje prieglaudoje. Tačiau pamatęs, kad poreikis gelbėti egzotinius augintinius yra nemažas, o specializuotos vietos, kur jiems būtų galima užtikrinti laikinus, bet saugius ir mylinčius namus, Robertas Rūtai pasiūlė įkurti savo atskirą prieglaudą. Jie nesitikėjo, kad jų prieglauda taip stipriai išsiplės.
„Per metus priėmėme šimtus mažųjų širdelių, o pernai – daugiau kaip 500 gyvybių. Savo veiklą pradėjome namuose, tačiau vėliau teko ieškoti didesnių patalpų“, – apie tai, kad namuose nebetilpo visi jiems atvežami globotiniai, pasakoja R. Jatkotienė.
„Egzotic SOS“ – vienintelė specializuota egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnėlių prieglauda Lietuvoje. Todėl natūralu, kad į Rūtą ir Robertą dažnai kreipiasi jų kolegos, kurie rūpinasi šunimis, katėmis, mat neturi tinkamų sąlygų prižiūrėti jiems atvežamų žiurkėnų, triušių ar žuvyčių. Rūta tikina perimanti jiems atiduodamus graužikus ar kitus naujokus. „Gyvūnus perimame iš visos Lietuvos. Būna, kad jie pas mus atvyksta ir iš svetur“, – priduria pašnekovė.
Žmonių nekritikuoja
Pasiteiravus, kokių dažniausiai pasiteisinimų tenka girdėti iš žmonių, prieglaudoje paliekančių savo augintinius, Rūta pabrėžia niekada neklausianti atidavimo priežasties ir niekada nesmerkia žmonių dėl savo sprendimo. Ji mato šviesiąją istorijos pusę – geriau į prieglaudą, nei tiesiog išmesti į gatvę.
„Kartais žmonės papasakoja, tačiau tai nieko nekeičia. Mums svarbu gyvybė, nesiekiame teisti ar kaip nors moralizuoti. Tegul kreipiasi be baimės. Niekada jų nesmerkiame. Geriau tegul kreipiasi į mus, o ne tiesiog kur nors išmeta“, – atvirauja egzotinius gyvūnus globojanti R. Jatkienė.
Įvairaus plauko globotiniai
Pašnekovė neslepia, kad prieglaudoje netrūksta tiek džiugių, tiek liūdnų akimirkų. Tiesa, pastarųjų būna ne tiek jau mažai.
„Liūdniausia tada, kai mums atvežtam globotiniui nebegalime padėti. Ne mažiau liūdna, kai pas mus atvyksta besilaukiančios patelės ar jos vaikų atsiveda bevežant į prieglaudėlę. Dar skaudžiau, kai gyvūnai tiesiog išmetami“, – sunkiai rinkdama žodžius prieglaudos kasdienėmis realijomis dalijasi Rūta.
Į jos ir Roberto rankas dažniausiai pakliūva dekoratyvinės žiurkės, triušiai, jūrų kiaulytės, degu, šinšilos, žiurkėnai, akvariumų žuvytės, dekoratyviniai paukščiukai. Rečiau – ropliai, afrikinės sraigės, vandens vėžliukai. Kartais žmonės atveža vietnamietiškų gyvalazdžių.
Vieninteliai gyvūnai, kurių „Egzotic SOS“ nepriima, – invaziniai ir kiti Lietuvoje draudžiami auginti gyvūnai.
Skirtingos istorijos
Paklausus, ko žmonės dažniausiai neįvertina į namus įsileisdami egzotinius gyvūnus, R. Jatkienė pastebi, kad nepagalvojama apie pačius elementariausius dalykus. „Pamirštama“, kad gyvūnas auga, neįvertinama jo gyvenimo trukmė, o kartais nustembama, kai gyvūnas tiesiog suserga ir sužinoma, kad jų gydymas brangiai kainuos. Paprastai egzotinių gyvūnų gydymas yra brangesnis nei šunų ar kačių, todėl dalis jų šeimininkų šio vargo tiesiog nusikrato ir negaluojantį gyvūnėlį atiduoda „Egzotic SOS“.
Be jau išvardytų priežasčių, pasitaiko, kai vieni žmonės prieš įsigydami egzotinį gyvūną per mažai pasidomi, kokios jiems reikalingos gyvenimo sąlygos. Juk jiems reikia ne tik dėmesio, bet ir specialaus pašaro, pritaikytos laikymo vietos.
„Ne klaidos, o žmonių neatsakingumas lemia tai, kad egzotiniai gyvūnai atsiduria prieglaudoje. Dažnai sakoma: „Čia juk tik žiurkė ar papūgėlė“. Nepatiko rūšis ar charakteris – įsigysime kitą. Pasitaiko, kai gyvūnas užauga per didelis, o narvo ar akvariumo nesinori įsigyti didesnio... Būna, kad prisiveisia ir nebeturi kur mažylių dėti. Būna, kad nusiperka jau besilaukiančią patelę“, – globotinių istorijas vardija R. Jatkienė.
Yra papildomų sąlygų
Šiuo metu prieglaudoje glaudžiasi daugiau nei 200 kailiuotų, plunksnuotų, šarvuotų ir kitokių egzotiškos išvaizdos naminių gyvūnėlių.
„Turime globotinių, kurie pas mus gyvena nuo 2023 m. Būna, kad mums atvežami ir jau seni gyvūnai. Jiems esame šeima, kurioje jie praleidžia paskutinius savo gyvenimo metus. Tai liūdniausia“, – neslepia Rūta.
Kaip atsiranda tų, kurie nebegali ar nebenori auginti savo augintinio, taip visuomet atsiranda geraširdžių, atveriančių jiems savo namus. Norinčių priglausti šiuos gyvūnėlius atsiranda, tačiau „Egzotic SOS“ prieglauda, prieš atiduodama juos į naujus namus, nori įsitikinti, kad globotiniai bus tinkamai prižiūrimi.
Visų potencialių naujų šeimininkų prašoma atsiųsti narvo ar terariumo nuotraukas su dydžiais, kad būtų aiškiai matyti, kur gyventų gyvūnas. Tik gavus nuotraukas ir įvertinus jų naujus namus priimamas sprendimas.
„Kitokiu atveju jų nedovanojame. Jeigu viskas mums tinka, atvyksta, tereikia atvykti į prieglaudėlę ir pasirašę dovanojimo sutartį išlydime gyvūnėlį į naujus namus“, – sako Rūta.
Tiesa, yra ir papildomų sąlygų, su kuriomis privaloma susipažinti naujam šeimininkui. Jeigu priimtas augintinis vis dėlto neatitinka lūkesčių, gyvūną privaloma grąžinti tik „Egzotic SOS“. Egzotiniai gyvūnėliai nedovanojami dauginti, parduoti ar keisti į daiktus ar kitus augintinius.
Ne klaidos, o žmonių neatsakingumas lemia tai, kad egzotiniai gyvūnai atsiduria prieglaudoje.
Rūta pasidžiaugė, kad praėjusiais metais iš prieglaudos į naujus namus iškeliavo beveik 400 globotinių.
Auginimo ABC
Tam, kad kuo geriau žmonės susipažintų su egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnėlių auginimu, „Egzotic SOS“ savo interneto svetainėje detaliai aprašo, ką reikia žinoti apie žiurkėnų, degu, triušių, šeškų at papūgėlių laikymo sąlygas, mitybą. Nurodoma, koks maistas gyvūnams tinka, o kurio geriau vengti.
Netgi vaizdžiai detalizuojama, kaip atskirti patinėlį nuo patelės. Svetainės lankytojai supažindinami ir su gyvūnams būdingomis ligomis, dėstomi jų simptomai.
Visa ši informacija pateikiama tam, kad potencialūs egzotinio ar dekoratyvinio gyvūno šeimininkai iš anksto suprastų, kaip reikės jį prižiūrėti, ir kad sprendimas įsileisti jį į namus būtų kruopščiai apgalvotas.
Veterinarijos gydytojų trūksta
Prieglaudos augintiniams ne taip jau retai prireikia medicinos pagalbos, o veterinarijos gydytojų, besispecializuojančių būtent šioje srityje, itin trūksta.
„Didelė problema, nes trūksta egzotinių ir dekoratyviniu gyvūnų veterinarijos specialistų. Jų Lietuvoje labai mažai. Susiduriame ir mes su jų trūkumu, ypač naktį, savaitgaliais“, – tikina ji.
Kaip ir kiekvienai augintinius prižiūrinčiai prieglaudai, taip ir „Egzotic SOS“ tenka iš savo kišenės mokėti už kiekvieną vizitą į veterinarijos kliniką ir jos gydytojų suteiktą paslaugą.
„Džiaugiamės, kad mūsų srities veterinarijos gydytojai mums padaro nuolaidų ar prireikus pataria telefonu. Kartais jie netgi pas mus užsuka savanoriauti“, – dėkinga veterinarijos gydytojams už užsimezgusią draugystę ir partnerystę R. Jatkienė.
Siūlo pažintį ne per stiklą
„Egzotic SOS“ yra savanoriška ne pelno organizacija, todėl natūralu, kad visi prieglaudoje dirba be atlyginimo, iš idėjos ir dėl gyvūnų. Tačiau siekdami pritraukti reikalingų lėšų jiems išlaikyti ir gydyti, Rūta su komanda rengia išskirtines pažintis – siūlo pabendrauti su globotiniais ne per stiklą, o gyvai.
Šių edukacijų metu gaunama ne tik šiltų emocijų, bet ir finansiškai paremiama prieglauda.
„Važiuojame į edukacijas, renginius. Žinoma, labiau kviečiame grupes atvykti pas mus į prieglaudėlę, nes čia galima pamatyti daugiau gyvūnų. Reikia suprasti, kad kelionė kai kuriems gyvūnams kelia stresą, kartais kelionių organizuoti negalime dėl nepalankių oro sąlygų“, – paaiškina R. Jatkienė.
Naujausi komentarai