"Trečia savaitė vaikai be pamokų. Kreipiausi į Seimo kanceliariją, pasiūlė kreiptis į Švietimo ir mokslo reikalų komitetą. Kreipiausi į Vyriausybę, nukreipė į Švietimo ir mokslo ministeriją. Kreipiausi į Švietimo ir mokslo ministeriją, niekas niekur nebenukreipė ir niekas nieko nebeatsakė. Kreipiausi į Vyriausybę vėl, nukreipė į mokyklos, kurioje vaikai mokosi, administraciją", – socialinėje erdvėje Vyriausybės atstovų abejingumu piktinosi vienas iš tėvų.

Jis akcentavo, kad, Vyriausybės nuomone, dėl visko kalčiausi yra streikuojantys mokytojai, nors jie tik nori orių darbo sąlygų, dėl kurių kiltų pedagogų profesijos prestižas, būtų pritraukiama daugiau talentingų žmonių ir iš to išloštų visa visuomenė.

"Kiršink mokytojus su tėvais – nebereikės spręsti mokytojų streikų problemų. Mano vaikų teisės Vyriausybei nerūpi, jomis turi rūpintis pats pilietis", – išvadas sau pasidarė tėvas ir pridūrė: "Mieli mokytojai, streikuokit kiek tik jums reikės ir užteks jėgų. Rasiu galimybę pagelbėti mokslo reikalais savo vaikams kitais būdais".

Kiršink mokytojus su tėvais – nebereikės spręsti mokytojų streikų problemų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad mokymosi procesas streikuojančiose mokyklose vyksta priklausomai nuo to, ar daug pedagogų yra prisijungę prie streiko.

Jeigu nedaug ir  dirbančių pedagogų užtenka, kad jie galėtų pavaduoti streikuojančiuosius, vyksta pilnavertiškos pamokos. Jeigu streikuoja daug mokyklos pedagogų, tuomet pamokos nevyksta, tik užtikrinamas į mokyklą atėjusių mokinių saugumas. Jeigu jie nori, mokykloje ar namie gali mokytis savarankiškai.

E. Leiputė-Stundžienė teigė, kad sąjunga nėra sulaukusi mokinių tėvų priekaištų dėl ilgokai užsitęsusio streiko ir mokyklose sutrikusio mokymosi proceso. "Sulaukiame tik palaikymo", – tvirtino pedagogus vienijančios organizacijos atstovė. 

Jos žiniomis, anksčiausiai pradėjusiose streikuoti mokyklose tą nusprendę daryti pedagogai pamokų neveda jau dvi su puse savaitės. Tačiau pašnekovės nuomone, toks laikotarpis neturėtų ženkliai išbalansuoti ugdymo proceso, neturėtų turėti didelės įtakos netgi ir abiturientams bei jų egzaminų rezultatams.

E. Leiputei-Stundžienei ne naujiena, kad galbūt tikrai einama link to, jog bandoma priešinti pedagogus ir vaikų tėvus.

Ji teigė, kad nuo streiko pradžios dar nėra jokio pasistūmėjimo. "Mūsų pateikti reikalavimai visiškai ignoruojami. Kalbant konkrečiai apie Švietimo ir mokslo ministeriją, mums pateikiami kažkokie neva pasiūlymai, kurie yra tik kosmetinio pobūdžio, kurie realiai situacijos nekeičia. Dabar jau girdime Prezidentės poziciją, kad su mumis vis tik turi būti susitarta, nes turima žiūrėti į vaikų interesus. Už tai, kad būtų žiūrima į vaikų interesus, kad šiuo metu nevyksta švietimo ir ugdymo procesas yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija", – dėstė E. Leiputė-Stundžienė.