Teismuose jau išnagrinėta beveik 900 migrantų skundų dėl nesuteikto prieglobsčio

Teismuose jau sulaukta daugiau nei tūkstančio neteisėtų migrantų skundų dėl nesuteikto prieglobsčio, išnagrinėta beveik 900.

Kaip trečiadienį informavo Vilniaus apygardos administracinio teismas, dalis migrantų siekia įtikinti dėl priklausymo LGBT bendruomenei ar dėl krikščionybės išpažinimo.

Pasak pranešimo, per šių metų pirmus tris mėnesius gauta 312 skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo, o nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuomet pirmieji prieglobsčio prašytojai kreipėsi į šį teismą, tokių skundų gauta 1 083, išnagrinėtos 892 bylos. Jose skundžiamas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje.

Ne visi pareiškėjai sulaukia bylų nagrinėjimo pabaigos. 32 bylos buvo nutrauktos, nes skundus padavę asmenys savavališkai pasišalino iš Lietuvos.

Dalis prieglobsčio prašančių asmenų sutiko su valdžios pasiūlymu gauti piniginę kompensaciją ir išvykti į savo kilmės šalį. Tokių atvejų buvo 73, kai administracinės bylos paliktos nenagrinėtos, nes pareiškėjai sutiko grįžti į savo kilmės šalis.

Neteisėtų migrantų skundus nagrinėti paskirtas būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pasak teismo, pareiškėjai bando įrodyti, kad jiems Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį. Dažnai jie tvirtina, kad valstybėse, iš kurių atvyko, kyla reali grėsmė gyvybei.

„Yra buvę atvejų, kuomet prieglobsčio prašytojai tvirtina, kad priklauso tos šalies LGBT bendruomenei, todėl jiems gimtinėje gresia įkalinimas ar net mirties bausmės. Tačiau nei prašymą svarstant Migracijos departamente, nei bylą nagrinėjant teisme jie negali pateikti jokių įrodymų ar suteikti kitą svarbią informaciją apie realią grėsmę jų gyvybei“, – tvirtino teismas.

Taip pat dažnai pareiškėjai tvirtina, kad gimtosiose valstybėse yra persekiojami dėl priklausymo krikščioniškoms konfesijoms, tačiau įrodyti savo teiginių, pasak teismo, taip pat negali. Dalis prašančiųjų prieglobsčio tvirtina, jog yra persekiojami talibų.

Būna ir tokių atvejų, kai šie asmenys teigia, kad juos persekioja privatūs asmenys dėl tautybės ar skolų nesumokėjimo. Visa tai nėra sąlygos suteikti pareiškėjui prieglobstį.

Paprastai Migracijos departamento sprendimuose pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvą penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos dienos, motyvuojant, kad migrantai tyčia neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir tikėtina, kad gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

Dažnoje byloje teismas ištyręs įrodymus ir bylos medžiagą, tokį draudimą įvertina kaip neproporcingą, todėl trumpina draudimo atvykti terminą iki dvejų ar trejų metų. Teismas sutrumpino draudimą atvykti ar atstatė apskundimo terminą daugiau nei pusei tūkstančio besikreipusiųjų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė pabrėžia, kad bylas, kuriose dalyvauja ir patys pareiškėjai, nagrinėja trijų teisėjų kolegija, posėdžiai užtrunka nuo 1 iki 2 valandų. Teismo sprendimai nuo šių metų sausio gali būti skundžiami ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Teismo teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvis yra padidėjęs kelias dešimtis kartų“, – teigia teismo pirmininkė.

Dažniausiai kaip pareiškėjų kilmės valstybė nurodoma Irakas, tačiau gaunama skundų ir iš Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Togo, Siera Leonės, Sirijos, Gvinėjos, Malio, Bangladešo, Irano, Senegalo, Tadžikistano ir pan.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių