PRIVATIZAVIMAS

Teismo išvakarėse – neaiškūs manevrai

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pradės nagrinėti Valstybės turto fondo (VTF) apeliaciją dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo leisti Danijos kompanijai “Trident Marine” dalyvauti AB Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) privatizavimo konkurse. Matyt, naujo teismo sprendimo laukiantys danai nervinasi. Kaipgi kitaip būtų galima paaiškinti jų prieštaringus poelgius paskutinėmis dienomis, likusiomis iki teismo?

Sužinojęs, kad laivininkystė ruošiasi parduoti iš varžytynių du “upės-jūros” tipo laivus, kompanijos “Trident Marine” vadovas Džesperis Nilsenas per savo atstovus Lietuvoje kreipėsi į visuomenę su pareiškimu, kuriame jis piktinasi sumanymu “išparduoti laivyną, sumažinti visuomenės pajamas ir akcijų kainą” ir tuo pakenkti akcininkų ir potencialių investuotojų interesams.

Tačiau prieš tris dienas tas pats Dž.Nilsenas, bet jau kaip kompanijos “Unisea Shipping” vadovas, kreipėsi į VTF ir laivininkystės vadovybę ir pasiūlė parduoti šiuos laivus už 5200 tūkst. dolerių - 200 tūkst. brangiau negu numatoma pradinė kaina. Minėtas pareiškimas buvo padarytas jau po to, kai verslininkui buvo atsakyta, kad jis kartu su kitais gali dalyvauti varžytynėse.

Po šio demaršo su grasinimais paduoti į teismą Valstybės turto fondas atsitraukė atgal ir atšaukė LJL leidimą parduoti laivus “Vokė” ir “Mūša” iš varžytynių. Gerai informuotas Dž. Nilsenas tuoj pat pateikia naują pasiūlymą. Jis gali išsinuomoti abu laivus komerciniais (taim čarterio) pagrindais ir mokėti laivininkystei keletą šimtų dolerių per parą daugiau nei ji gauna iš dabartinių nuomininkų. Beje, Dž.Nilsenas liaupsina savo firmos privalumus ir patirtį, tarsi pamiršęs, kad Lietuvos jūrų laivininkystė jau buvo susidūrusi su kita jo firma – “Victorija Shipping”, kuri vėliau bankrutavo. Ji nuomojo laivininkystės laivus (taim čarterio pagrindu), tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Laivininkystei, norint išvengti savo laivų arešto, teko atlyginti nuomininko įsiskolinimus už laivo kurą, uosto rinkliavą, nekalbant apie skolą pačiai laivininkystei už laivų nuomą. Tokiu būdu “Victorija Shipping” padarė laivininkystei šimtų tūkstančių dolerių žalą. Jos savininkai buvo tie patys Dž.Nilsenas ir V.Vetoškinas, dabar vadovaujantys firmoms “Trident Marine” ir “Unisea Shipping”.

LJL administracija, neprimindama netolimos praeities, mandagiai atsakė į Dž.Nilseno pasiūlymą, kad nuomojant laivus jai svarbu ne tik nuomos kaina, bet ir nepriekaištinga nuomininko reputacija. Niekam nepriekaištaudama, administracija taip pat pažymėjo, kad ji jau turi bendradarbiavimo su nesąžiningu nuomininku patirties, todėl, prieš pasirašydama sutartį, žada reikalauti solidžios banko garantijos.

Be reikalo “Trident Marine” gynėjai už jos išbraukimą iš privatizacijos konkurso dalyvių sąrašo kaltina Lietuvos specialiąsias tarnybas arba konkurentus. Jos pateiktos finansinės schemos įsigyti 66,66 proc. LJL akcijų už 33 mln. litų nepatikimumo įrodymų pakankamai turėjo ir konkurso komisija. Užtenka pasakyti, kad kompanijos turtas 2002 m. buvo vos 181 tūkst. Lt.

Kiti privatizavimo konkurso dalyviai pateikė komisijai visas reikiamas banko garantijas, tuo tarpu “Trident Marine” – tik ketinimų protokolą – susitarimą su Rusijos banku “Avangard”. Nepaisant to, pirmoji teismo instancija kažkodėl suabejojo konkurso komisijos sprendimo teisingumu. Jei ne juristai, tai bent jau Vyriausybė neturėtų rizikuoti ir tikėti ne pačių turtingiausių investuotojų pažadais sumokėti 33 milijonus.