Teisės specialistų grupė bandys atskleisti, kam naudingas kai kurių įstatymų priėmimas

Įstatymų analizės ėmęsi teisininkai tvirtina, kad Lietuvoje su ekonominiais procesais susiję įstatymai neretai priimami siauroms interesų grupėms, bet ne visuomenei. Pavyzdžiui, priėmus Elektros energetikos įstatymą ir patvirtinus naują kainų skaičiavimo metodiką, dvi įmonės per metus papildomai pasidalija 150 mln. litų, kuriuos sumoka visi vartotojai.

Domėsis politikų suinteresuotumu

Įstatymų tyrimo ir vertinimo ėmėsi “Strateginių tyrimų institutas” (STI) ir “Transparency International” Lietuvos skyrius. Vakar šios dvi organizacijos savo preliminarų įvairių įstatymų vertinimą ir būsimus tyrimus pristatė žiniasklaidai.

Pasak “Transparency International” Lietuvos skyriaus direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, visų pirma antikorupciniu požiūriu ketinama įvertinti didelę reikšmę visuomenei turinčius Viešųjų pirkimų, Elektros energetikos, Šilumos ūkio įstatymus, Gamtinių dujų įstatymą, taip pat Mokesčių srities teisės aktus - Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą, Pridėtinės vertės mokesčio ir Prekyviečių mokesčių įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymus.

Ekspertų nuomone, dėl dabar galiojančių įstatymų valstybė kasmet praranda šimtus milijonų litų. Vien dėl Elektros energetikos įstatymo prarandama pusantro šimto milijono litų. Dar 50 mln. litų prarandama dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo.

Anot STI tarybos pirmininko Gyčio Kaminsko, ekspertus sudomino, kiek naudos vienas ar kitas įstatymas turi vienai ar kitai interesų grupei, o taip pat kiek tokių įstatymų priėmimu yra suinteresuoti politikai.

Imsis neartų dirvonų

STI Elektros energetikos įstatymo analizę ketina baigti per artimiausias dvi savaites. Vėliau bus imtasi kitų išvardutų įstatymų. Tačiau, pasak STI direktoriaus Antano Klimkevičiaus-Laizano, nereikia labai daug tikėtis iš instituto teisininkų, kadangi jie projektui gali skirti tik tą laiką ir energiją, kuris lieka nuo pagrindinės profesinės veiklos.

G.Kaminsko teigimu, kiekvieno teisės akto vertinimas truks apie mėnesį. “Teisės aktų analizė, ypač “didžiosios korupcijos” ieškojimas, yra labai didelis ir brangus darbas”, - sakė jis.

Antikorupcinio projekto autorių požiūriu, iki šiol Lietuvoje korupcijos tyrimų objektas buvo pirmiausia “mažoji korupcija”. Tuo tarpu “didžioji korupcija”, anot jų, kartais net sudaranti sąlygas rinkos subjektams ar interesų grupėms “pirkti” ištisus teisės aktus, vis dar neištirta. Kaip tik tokio pobūdžio tyrimams pastūmėti esąs skirtas naujasis antikorupcinis projektas.

Spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas antikorupcinių tyrimų projektas, nuskambėjo kritika valstybės institucijų, atliekančių privalomą teisės aktų vertinimą antikorupciniu požiūriu, atžvilgiu.

Pasak G.Kaminsko, šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertina tik apie du procentus naujų įstatymų, o tai “akivaizdžiai nepakankama”. Be to, STT taikoma teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo metodika, anot STI ir “Transparency International” vadovų, esanti netobula ir skirta pirmiausia “mažosios korupcijos” prevencijai.

STT nuomonė politikams neįdomi

“Analizuojama, ar įstatymo nuostatos sudaro prielaidas korupcijai, bet nekeliamas klausimas, ar pats įstatymas nebuvo “pirktas”, - kritikavo STT vykdomų tyrimų objektą ir metodus STI direktorius A.Klimkevičius-Laizanas.

Kaip alternatyvą projekto autoriai siūlė taikyti viešųjų projektų išlaidų ir naudos analizės metodą, kuris priverstų teisės aktų rengėjus aiškiai deklaruoti savo projektų naudą visuomenei. Tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas savo ruožtu sukritikavo STI naudojamą metodiką ir atrėmė jo atstovaujamai tarnybai išsakytus priekaištus.

Pasak K.Zaborsko, STT šį darbą vykdo tiek, kiek turi pajėgumų, tačiau net ir šio darbo vaisius dažnai ignoruoja įstatymus priimantys politikai. Vienintelis atvejis, kai STT pastabos įvertintos rimtai, buvo Prezidento pareikštas veto Azartinių lošimų įstatymui. Tuo tarpu Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas Seime esą buvo priimtas nepaisant griežtos STT kritikos. Panašių atvejų, anot STT pareigūno, būta ir daugiau.

Tikisi agresyvaus puolimo

R.Juozapavičiaus nuomone, savo darbo tinkamai neatlieka ir Valstybės saugumo departamentas, privalantis neutralizuoti veiklą, keliančią grėsmę ekonominiam šalies saugumui.

Svarbiausiu savo uždaviniu “Transparency International” ir STI ekspertai laiko visuomenės informavimą apie palankias sąlygas “didžiajai korupcijai” sudarančius teisės aktus. Tačiau jie neatmeta galimybės ateityje dėl įtarimų korupcija kreiptis į teismus ar prokuratūrą ir taip ginti viešąjį interesą.

“Kadangi esame teisininkai, galbūt sugalvosime būdų, kaip ginti visuomenę”, - sakė G.Kaminskas.

Ekspertai taip pat spėja, kad jų veikla sulauks aštrios ir agresyvios valdžios atstovų kritikos ir kaltinimų neprofesionalumu. Pasak R.Juozapavičiaus, tokia politikų taktika yra įprasta ir dėl to nuspėjama.

“Daugeliu atveju Lietuvoje - šuo loja, autobusas važiuoja. Mūsų vertinimus labai lengva ignoruoti ir įsivelti į žodžių mūšį su tyrėjais, kaltinant juos kompetencijos stoka”, - sakė R.Juozapavičius.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje nėra procedūros, pagal kurią siaurai interesų grupei naudingą įstatymą inicijavęs politikas būtų nubaustas.