Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo reformuoti apylinkių teismus. Penktadienį jis pristatė du galimus apylinkių teismų reformos variantus.
Šiuos siūlymus jis penktadienį pateikė Teisėjų tarybai. Taryba ministro siūlymus vertina teigiamai.
Remiantis viena iš dviejų R.Šimašiaus pasiūlytų alternatyvų, Lietuvoje galėtų likti tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apylinkių teismai, kurių veiklos teritorijos sutaptų su apygardų teismų veiklos teritorijomis, o dabartiniai apylinkių teismai taptų apylinkių teismų teritoriniais skyriais, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Kaip BNS sakė teisingumo ministras, tai nereiškia, kad asmenys, gyvenantys viename rajone, turėtų vykti į kitą rajoną bylinėtis.
„Žmonėms niekur kitur važiuoti nereikėtų. Dabar svarstoma, kad patys teisėjai galėtų atvykti į teismą, tai yra iš teismo, kuriame bylų nėra daug, į tą teismą, kur teisėjai nespėja jų nagrinėti", - teigė teisingumo ministras.
Anot jo, tokios reformos tikslas būtų, „kad teisėjai važiuotų paskui bylą, o ne bylininkai".
Pasirinkus tokį reformos variantą, gali tekti sumažinti kai kurių pareigybių skaičių, daliai teisėjų pakeisti faktines darbo vietas, tačiau, anot ministro, tokia reforma padėtų suvienodinti teismų bei teisėjų darbo krūvį, padidintų teismų veiklos kokybę bei leistų sutaupyti apie 1,5 mln litų.
Apylinkių teismuose būtų galima steigti ir specializuotus skyrius konkrečių kategorijų byloms nagrinėti.
Kartu pasiūlyta aiškiai apibrėžti teismo pirmininko, kaip valstybės valdžios institucijos vadovo, ir teismo kanclerio, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcijas.
Kaip kitą alternatyvą teisingumo ministras siūlo pakeisti didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apylinkių teismų veiklos teritorijas.
Pagal šį variantą, po reformos Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apimtų Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijas - būtų sujungti Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkių teismai ir Vilniaus rajono apylinkės teismas.
Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apimtų Kauno savivaldybės ir Kauno rajono savivaldybės teritorijas, nes būtų sujungti Kauno miesto apylinkės ir Kauno rajono apylinkės teismai.
Klaipėdos miesto veiklos teritorija apimtų ne tik Klaipėdos savivaldybės teritoriją, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją - prie Klaipėdos miesto teismo būtų prijungtas Klaipėdos rajono apylinkės teismas.
Šiaulių miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apimtų Šiaulių savivaldybės teritoriją ir Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją - būtų sujungti Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono apylinkių teismai.
Toks miestų ir rajonų apylinkių teismų sujungimas, anot pranešimo, leistų sutaupyti per 1 mln. litų. Be to, sumažėtų teismų pirmininkų, finansininkų ir kai kurių kitų darbuotojų skaičius.
Teisėjų taryba nesiėmė vertinti vienos ar kitos reformos krypties perspektyvumo, tačiau iš esmės pritarė pačiai reformai.
Kaip BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, pati R.Šimašiaus pristatyta idėja yra gera, tačiau dėl jos pasisakyti turėtų Seimas.
„Mums (Teisėjų tarybai - BNS) abi alternatyvos yra priimtinos, bus sutaupoma. Nuo kitų metų visuose teismuose yra steigiamos kanclerio pareigybės, tam reikia per 3 mln. litų, taigi remiantis variantu, kuriuo paliekami 5 apylinkės teismai, būtų sutaupyta nemažai lėšų", - teigė L.Garnelienė, pažymėdama, kad idėja tik dėl didžiųjų miestų apylinkių teismų reformos yra dalinai sprendžianti problemą.
Šiuo metu Lietuvoje yra 54 apylinkių teismai.
Naujausi komentarai