Ar reikėtų iš M. Drobiazko ir galbūt net P. Vanago atimti Lietuvos pilietybę?

  • Teksto dydis:

Jeigu nejauti meilės Lietuvai ir jos vertybėms, gal tai turi turėti ir teisinių pasekmių? Kai kurie politikai mano, kad iš nelojalių ir antivalstybine veikla užsiimančių žmonių reikėtų atimti pilietybę, o pačius žmones net išvežti iš Lietuvos. Vienas tokių politikų – Jurgis Razma, kuris siūlo svarstyti teisines galimybes, kaip būtų galima atimti Lietuvos pilietybę. Apie tai su juo buvo kalbama LNK reportaže.

– Kaip vertinate sprendimą iš Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago atimti apdovanojimus?

– Manau, kad sprendimas labai logiškas, jam pritariu. Praeities sportiniai nuopelnai negali būti pateisinimu, kad tokiems asmenims apdovanojimas išliktų visuomet. Jeigu dabar yra netinkami veiksmai tai gerai, kad prezidentas reaguoja principingai.

– Ar reikėtų iš M. Drobiazko ir galbūt net P. Vanago atimti Lietuvos pilietybę?

– Šiuo metu nėra teisinių mechanizmų pilietybės atėmimui dėl priesaikos sulaužymo. Yra tam tikra teisinė spraga. Mes mėginsime ją užpildyti, tikiuosi, rudens sesijoje. Prieš kurį laiką kreipiausi į Vyriausybę dėl tos spragos. Vidaus reikalų ministrė sutiko, kad tą spręsti reikia. Kiek žinau, yra duotas vidaus reikalų ministrės pavedimas savo darbuotojams, kad rengtų projektą dėl pilietybės įstatymo papildymo, jog būtų teisiniai mechanizmai dėl galimybės atimti pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą. Tiesa, daugiausiai kalbame apie tuos atvejus, kai žmogus turi dvigubą pilietybę. Dėl vienintelės pilietybės atėmimo, deja, mes esame suvaržyti ratifikuotos tarptautinės konvencijos, kuri gina vienintelę žmogaus turimą pilietybę. Čia jau reikia ieškoti kitų teisinių mechanizmų, kaip bausti tokius asmenis, kurie veikia prieš valstybę turėdami vienintelę mūsų šalies pilietybę. Jeigu kalbame apie keliones į Maskvą kai kurių veikėjų, tai, manau, pirmiausia turėtų būti sprendžiama jų atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Šiuo metu nėra teisinių mechanizmų pilietybės atėmimui dėl priesaikos sulaužymo.

– Jeigu jau yra Baudžiamasis kodeksas ir galiojantys įstatymai, kurie gali nubausti už antivalstybinę veiklą arba už šnipinėjimą, tai kam reikalingi papildomi įstatymai dėl pilietybės?

– Baudžiamoji atsakomybė yra vienas dalykas. Paradoksaliai atrodo, kad yra Lietuvos pilietis, kuris prisiekė ištikimybę mūsų valstybei, o veikia prieš ją. Ar turime taikstytis su tokia paradoksalia situacija, ar jis, toliau veikdamas prieš valstybę, turi išlikti Lietuvos piliečiu? Ypač, kai jis turi dvigubą pilietybę. Jeigu matome, kad jis veikia Rusijos interesams ir Rusijos pilietybė, matyt, yra daug reikšmingesnė.

– Ar dabar ir būtų tas šiurkštus priesaikos sulaužymas kalbant konkrečiai apie M. Drobiazko?

– Nesiimčiau vertinti, nes ką gali žinoti, jeigu ateityje tai taps teisinio nagrinėjimo dalyku, jeigu bus priimtas toks įstatymas, tai politikų išankstiniai nuomonės formavimai paskui komplikuoja teisinių sprendimų priėmimą. Kai aš kreipiausi į Vyriausybę, šio atvejo dar nebuvo, tad ne šis atvejis paskatino kreipimąsi. Buvo pasižiūrėta, kad, mano supratimu, yra teisinė spraga mūsų sistemoje. Dėl piliečio, kuris prisiekė savo valstybei už tos priesaikos sulaužymo nieko nėra. Ką tada tokia priesaika reiškia? Ji tampa tuščiu dalyku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar manote, kad reikėtų atimti pilietybę ir iš Lietuvos piliečių už jų nelojalumą bei veikimą prieš valstybę?

– Manau, kad būtų geriau, jeigu mes ratifikuodami konvenciją būtume sugebėję įtvirtinti išlygą, jog būtų galimybė atimti ir vienintelę pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą, už tokius veiksmus, kurie kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams. Būtų, manau, geriau ir teisingiau.

– Ar tuomet neatsiranda galimybė šiuo klausimu manipuliuoti politiškai? Nes, pavyzdžiui, Jums nemeilė valstybei arba nelojalumas Lietuvai gali būti kitoks, negu kitam Seimo nariui.

– Jeigu tai būtų palikta spręsti vien politikams, tai, ką jūs sakote, be abejo, gali taip atsitikti. Bet, kaip ir minėjau, turėtų būti labai objektyvūs teisiniai mechanizmai, kurie apsaugotų nuo tokių grėsmių. Viena galimybių galėtų būti Konstitucinio Teismo išvada, kadangi jis apkaltos atveju yra atsakingas, ar ta išvada – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Apkaltos atveju yra kvalifikuotos daugumos reikalavimas balsuojant Seime, kad viena politinė dauguma nebūtinai galėtų priimti sprendimą.

– Ar tie veikėjai, kurie vyko į Maskvą, dalyvavo propagandinės televizijos laidose, yra svarbūs, kad būtų galima diskutuoti apie tokį klausimą?

– Nereikia pamiršti, kad išgirdom Valstybės saugumo departamento išvadą dėl tų piliečių išvykų, kad jų veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai, matyt, ši institucija įvertina visas pasekmes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

konservai kaip buvo šūdas taip liko

konservai kaip buvo šūdas taip liko portretas
parašykit Vanagui su Drobiazko - patys atsiūs sušiktos lietuvos sušiktus pasus. Netgi natūroj sušiktus. Kas dėl tų medalių - jie nieko verti kaip apdovanojimas. Dar mažiau kaip gaminys. Ne Pergalės ordinas, už milijoną USD dar 1950 parduotas.

Patarimas

Patarimas portretas
Kiauksekite, kol galite. Tik ar ilgai kiauksesit, čia klausimas.

Jau gana kovoti

Jau gana kovoti portretas
Prieš sportininkus. Rusai laisvai važinėja į Lietuvą atostogauti, prisipirkę čia butų ir nusiteikę priešiškai mūsų valstybei. Pradėkite nuo to...
VISI KOMENTARAI 137
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių