Teisėsaugos tarnybos pasirenka sau lojalius teisėjus?

Atsitiktinis parinkimas?

Advokatų bendruomenė pastaruoju metu atsidūrė įvairių teisėsaugos tarnybų girnose. Atrodo, kad pirmuoju smuiku čia griežia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nevengianti viešinti apie pradėtus, bet dar nežinia kaip pasibaigsiančius vadinamuosius rezonansinius ikiteisminius tyrimus. Ir advokatai čia lieka bene kalčiausi.

Kaip vienas pavyzdžių – oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymas apriboti advokatų, galinčių teikti kasacinius skundus, skaičius. Advokatų bendruomenė užsimena – toks siūlymas galėjo atsirasti po pokalbių su STT pareigūnais. Tuomet suprantamas žemesnės grandies teismų požiūris sankcionuojant pokalbių pasiklausymus, slaptą sekimą, skiriant suėmimus ir kitas sankcijas.

Advokatų bendruomenė jau kalba ir apie tai, kad neva tik nuo kompiuterio programos priklausantis bylų skyrimas kartais būna ganėtinai keistas. Kol kas oficialių stebėjimų ir tyrimų dėl bylų skyrimo teisėjams advokatų bendruomenė nėra atlikusi, tačiau kai kurie pastebėjimai leidžia abejoti neva nuo nieko nepriklausančia kompiuterine programa.

Ypač tai pastebima ikiteisminio tyrimo teisėjų nagrinėjamose bylose. Taigi, ką skelbia oficialioji teismų administracija? "Bylos teisėjams skirstomos naudojantis kompiuterine programa. Pagrindinis bylų skirstymo principas – automatizuotas teisėjų atrankos būdas, kai teisėjus kompiuterinė programa parenka atsitiktine tvarka. Be to, bylos skirstomos ne tik atsitiktine tvarka, bet ir laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų", – skelbiama tinklalapyje teismai.lt.

Ši kompiuterinė programa – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulis, kurio taikymą teismuose reglamentuoja Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas.

Legalizuotos išimtys

Ar esama kitų, be automatizuoto, bylų paskirstymo būdų? Teismai.lt skelbia, kad "absoliučiai visos bylos teismuose yra skirstomos automatizuotai, naudojantis Bylų skirstymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje moduliu. Todėl kitos galimybės teismuose skirstyti bylas teisėjams, t.y. nesinaudojant modulio funkcionalumais, nėra".

Tačiau šių metų kovą išsamiame straipsnyje delfi.lt teismų administracijos vardu skelbiama apie minėtas išimtis ir bylų skyrimą rankiniu būdu. "Bylas teisėjams skirstyti neautomatizuotai galima tik išimtiniais ir būtinais atvejais: kai tam nėra techninių galimybių, kai vienarūšes bylas tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) vienam teisėjui, kai konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų nustatytais pagrindais ir pan."

Dar ne taip seniai taškas padėtas teisėjo Ryšardo Skirtūno byloje. Teisėjas buvo teisiamas už tai, kad paėmė kyšį. Nuosprendyje aiškinta, kad, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, teisiamas teisėjas ėmėsi veiksmų, jog būtent R.Skirtūnas būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią konkrečią baudžiamąją bylą. Viešai buvo aprašoma, kad pirmininkas kaip dovaną paėmė butelį ir už tai buvo atleistas.

Ar panašaus pobūdžio situacijos galėtų pasikartoti šiandien? Jei ne išimtiniai atvejai, galima būtų sakyti, kad vargu. Tuomet kyla abejonė, gal automatizuoto bylų skirstymo išimtys sudaro prielaidas dar rafinuotesniems dalykams, kuriais naudojasi jau ne tik bylos baigtimi suinteresuoti įvairaus plauko teisiamieji, bet ir specialiosios tarnybos bei ta pati prokuratūra?

Iš pradžių labai į skundą nagrinėjusių teisėjų pavardes dėmesio nekreipiau, bet vėliau pastebėjau, kad teismo priimtose nutartyse kartojasi tos pačios teisėjų pavardės.

Privaloma nagrinėti

Yra posakis, kad "išimtys tik patvirtina taisyklę". Apie keistus išimtinius atvejus su "Kauno diena" sutiko pasikalbėti advokatas Tomas Meidus. Jis pastebi, kad išimtinius atvejus kiekvienas gali suprasti skirtingai. Teisinėje praktikoje ganėtinai aiškiai suvokiama, kas yra rezonansinė ar prioritetinė byla, o štai išimtį kiekvienas gali suprasti skirtingai.

"Man yra tekę susidurti praktikoje, kai ikiteisminio tyrimo byloje viename iš Lietuvos apygardos teismų teisėjams teko nagrinėti nemažą kiekį įtariamojo ir jo gynėjų paduotų skundų. Iš pradžių labai į skundą nagrinėjusių teisėjų pavardes dėmesio nekreipiau, bet vėliau pastebėjau, kad teismo priimtose nutartyse kartojasi tos pačios teisėjų pavardės.

Tai buvo Vilniaus apygardos teismo teisėjai, kurio Baudžiamųjų bylų skyriuje, bent pagal viešai skelbiamus duomenis, dirba beveik 20 teisėjų. Siekdamas išsklaidyti kilusias abejones dėl teisėjų paskyrimo objektyvumo, pateikiau užklausimą šio teismo pirmininkei. Iš gauto oficialaus atsakymo paaiškėjo, kad toje ikiteisminio tyrimo byloje teisėjai skiriami panaudojant Bylų paskirstymo modulio mygtuką "Privalo nagrinėti", renkantis iš riboto skaičiaus teisėjų. Esą taip numato šio teismo vidaus taisyklės ir taip daroma siekiant neišplėsti vieno ikiteisminio tyrimo metu įvairius klausimus sprendusių teisėjų skaičiaus", – patirtimi dalijosi advokatas T.Meidus.

Jis bylų paskirstymą teisėjams pasiūlė įsivaizduoti kaip loteriją. Iš kiek teisėjų tas kompiuteris renkasi skirti vieną bylą? Įsivaizduokime – į katilą įmesta 20 kamuoliukų / teisėjų pavardžių ir norime iš to būrio išrinkti vieną ar tris. Egzistuoja nešališkos parinkties galimybė ir tikimybė? Ko gero, taip. Tačiau jei katile tik trys ar keturi kamuoliukai? Rezultatas visiškai kitoks nei su 20 kamuoliukų. Tokia atranka labiau panaši į butaforiją, ypač jei reikia išrinkti ne vieną, o tris teisėjus iš, pavyzdžiui, trijų galimų.

Advokatas pabrėžia nenorintis pasakyti, kad tie trys teisėjai būtinai bus neobjektyvūs, bet, jo manymu, problema aiškiai egzistuoja ir viskas nėra taip tobula, kaip skelbiama viešai.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Ranka ranką plauna?

Pakalbėkime apie suėmimus. Pastebima, kad prokurorai itin dažnai kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėjus dėl suėmimo įtariamiesiems skyrimo, o jei teisėjas suėmimo nepaskiria, viešojoje erdvėje sukeliamas baisus skandalas. Esą teisėjai, ypač turintys mažesnį darbo stažą, galbūt paprasčiausiai bijo priimti drąsų, bet teisingą sprendimą.

"Kad ir ta pati garsi teisėjų korupcijos byla. Joje nedalyvauju, tad apie ją žinau tik iš viešojoje erdvėje esančios informacijos. Bet ir jos pakanka bendram vaizdui susidaryti. O jis tikrai nekoks. Ar buvo būtina skirti suėmimus visiems įtariamiems teisėjams, dėl kurių suėmimo prokurorai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją?

Kiek žinau, aukštesnės instancijos teismas kai kuriuos suėmimus panaikino, tačiau žala jau padaryta. Suėmimas negali būti prilygintas bausmei. Tie asmenys nekalti tol, kol jų atžvilgiu nebus įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Galiu tik pritarti neseniai žiniasklaidoje išsakytam Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino retoriniam klausimui – o kur dabar ta byla? Panašiai tyliai baigiasi ir kitos STT garsiai pradėtos bylos", – kalbėjo advokatas.

T.Meidus atkreipė dėmesį ir kitą problemą – pernelyg ilgas darbas ikiteisminio tyrimo teisėju, nenagrinėjant kitų bylų ir sprendžiant vien ikiteisminio tyrimo metu kylančius klausimus.

"Galiu klysti, bet esu girdėjęs, kad kai pradeda dirbti jaunas teisėjas, dažnai jis paskiriamas atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Po kokių dvejų trejų metų jis išeina į plačiuosius vandenis ir imasi bylų nagrinėjimo iš esmės. Bet yra ir priešingų situacijų – neatmestina prielaida, kad po kažkokių kažkam nepalankių sprendimų bylas nagrinėjantis teisėjas tampa ikiteisminio tyrimo teisėju ir jau iš ten nebeišeina iki pensijos", – vaizdžiai situaciją apibūdino T.Meidus.

Buvo atskleistas teisėjas, sprendimus prokuratūros naudai priimantis net nematęs bylos medžiagos, situacija pakelta į viršų iki teismų administracijos, ir po tokio susidūrimo vėl ateini pas tą patį teisėją.

Pasak advokato, toks teisėjas tiesiog suauga su prokuratūra, STT ar kita institucija, ir jo sprendimai didžiąja dalimi yra aiškūs. Advokatui yra tekę su tuo susidurti ir per savo praktiką.

"Buvo atskleistas teisėjas, sprendimus prokuratūros naudai priimantis net nematęs bylos medžiagos, situacija pakelta į viršų iki teismų administracijos, ir po tokio susidūrimo vėl ateini pas tą patį teisėją. Teisėjas galėtų nusišalinti, bet ne. Reiški jam nušalinimą, bet nenušalina. Ir po to raškai vaisius, kai analogiškose bylose kitų advokatų ginamiesiems teisėjas skiria mėnesį suėmimo, o taviškiam – visus tris", – dėsto T.Meidus.

Pats sau dirigentas

Advokato T.Meidaus pastebėjimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme beveik dešimt metų ikiteisminio tyrimo teisėju dirba teisėjas Petras Karvelis. "Neaišku, kas paskatino šį teisėją tiek laiko specializuotis ikiteisminiame tyrime, bet matyti, kad tai palankius sprendimus prokuratūrai priimantis teisėjas. Bent jau mano ginamųjų bylose", –  ironizavo advokatas.

Šiam teisėjui pakliuvo nagrinėti advokato skundas, kurį jis išnagrinėjo nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagą, priėmė neskundžiamą nutartį, kuria skundą atmetė, tačiau joje aptarė ir įvertino ikiteisminį tyrimą.

Po advokato pateikto skundo apie galimą teisėjo klastotę buvo atliktas teismo administracijos vidinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga teisme buvo gauta iš tiesų tik po to, kai teisėjas P.Karvelis priėmė neskundžiamą nutartį.

Vilniaus apygardos teismo, vykdančio išorinę administracinę Vilniaus miesto apylinkės teismo kontrolę, raštu advokatas T.Meidus buvo informuotas, kad toks teisėjo P.Karvelio elgesys netoleruotinas.

Anot advokato, nepaisant to, panaikinti neskundžiamą, bet aiškiai neteisėtą teisėjo P.Karvelio nutartį nebuvo lengva. Skundai aukštesnės instancijos teismui paduodami per nutartį priėmusį teismą. Tad teisėjo P.Karvelio rankose atsiduria advokato skundas dėl tos pačios neskundžiamos nutarties. Ir ką jūs manote? Teisėjas P.Karvelis, jau žinodamas, kad paaiškėjo galimai aplaidžios jo klaidos aplinkybės, priimant nutartį nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsisako skundą priimti ir perduoti aukštesnės instancijos teismui.

Įstatymų numatyta tvarka advokatas pasiekia, kad skundas vis tiek būtų nagrinėjamas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs advokato pateiktą skundą, panaikino teisėjo P.Karvelio priimtą neskundžiamą nutartį.

Vytauto Petriko nuotr.

Įtakingas aparatas

T.Meidus pripažįsta, kad advokatų bendruomenė iš esmės negali nei paveikti, nei nulemti sprendimų priėmėjų, kad tokios labiau nei abejotinos situacijos su teisėjų pataikavimu prokurorams ir specialiosioms tarnyboms, ir minėtomis kompiuterizuoto bylų skirstymo išimtimis galėtų pasikeisti.

Advokatas tikisi, kad egzistuojančių problemų, kurios advokatų bendruomenei puikiai žinomos, tik niekur neiškeltos į paviršių, paviešinimas padės visuomenei susidaryti teisingesnį vaizdą apie tai, kiek teismuose įtakos turi valstybės represinis aparatas.

Ar įmanoma daryti įtaką aukščiausios grandies Lietuvos teismų veiklai, prisidengiant įvairiomis korupcijos prevencijos programomis? Būtent STT vertina Lietuvos teismų korupcijos rizikas, kaip, beje, ir kitų valstybinių įstaigų.

O pakliūti po prokuratūros ar STT girnomis dabartinėmis sąlygomis gali bet kuris visuomenės narys. Beje, advokatai dažnai pasikalba tarpusavyje, kad statistika, kiek teisėjas atmeta prokuratūros prašymų, ir kiek tenkina, būtų daug išraiškingesnė ir situacija daug kam, švelniai tariant, nepatogi.

Komentaras

Petras Karvelis

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas

Esmė ta, kad pagal BPK 181 straipsnį teisėjams ir nebūtina išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Mes paprašėme prokuroro atsiųsti nutarimą, kurį gavau elektroniniu paštu. Tada prokuratūra automatiškai siuntė ir medžiagą. Kadangi iš prokuroro nutarimo, atsisakyti tenkinti advokato prašymą, pagal kurį buvo aišku, kad tame etape advokato prašymas buvo nepagrįstas, ir priėmiau sprendimą atmesti advokato prašymą.

Paskui Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad vis dėlto reikėjo tos medžiagos ir panaikino mano nutartį.

Dėl mano nušalinimo sprendžiant suėmimo sankcijų klausimą, teismo pirmininkas nusprendė, kad aš nesu suinteresuotas dėl tų visų įvykių ir nenušalino manęs. Tai toks nesusipratimas buvo.

Problema buvo ta, kad ta nutartis buvo neskundžiama. Tačiau advokatas iš naujo galėjo kreiptis į prokurorą ir problema būtų išspręsta. Advokatas nutarė spręsti kitaip.

Drausmės bylos man neiškėlė, bet turėjau rašyti paaiškinimus, buvau iškviestas pas Vilniaus apygardos teismo pirmininką. Tuometį pirmininką įtikinau, kad įstatyme nėra parašyta, kad teisėjas privalo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kitais atvejais yra tiesiai šviesiai parašyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas priima sprendimą susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o čia parašyta, kad per septynias dienas priima sprendimą, ir viskas.

Tai, jeigu sprendimui priimti man užteko duomenų nutarime, kurį priėmė prokuroras, tai tuometiniam pirmininkui ir pasakiau, kad kas iš to, jei aš būčiau išsireikalavęs tos medžiagos ir jos neskaitęs. Formalus pažeidimas. Aš ir šiandien galvoju, kad aš nieko nepažeidžiau, nes įstatymas to nereikalauja.

Nagrinėjant skundus tam tikrais atvejais reikia susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kai parašyta, kad teisėjas priima sprendimą per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos, tai tokiu atveju privalome. Dabar reikalauju ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet kiti teisėjai ir iki dabar nereikalauja.

Gavęs prokuroro nutarimą jau žinojau kokį sprendimą priimsiu, tai kam man skaityti tą ikiteisminio tyrimo medžiagą.