- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo asmenų, prieš kuriuos Lietuvoje vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, rodo prokuratūros ataskaita.
Tačiau advokatūros atstovų teigimu, ši statistika nieko nereiškia, nes nėra užtikrinta reali tokių veiksmų teisėtumo kontrolė.
Anot Generalinės prokuratūros ataskaitos, 2020 metais 3369 asmenims sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti veiksmai – sekimas, pokalbių klausymasis, susirašinėjimo kontrolė, slaptas patekimas į patalpas ir pan.
2019 metais tokių asmenų buvo 3849.
Pernai teisėsaugos pareigūnai iš viso kontroliavo 9146 telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir galinius įrenginius. Tai yra 900 mažiau nei užpernai.
„Nuo 2016 metų stebima nuosekli kontroliuotų asmenų ir telefono ryšio numerių, elektroninio pašto adresų ir galinių įrenginių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2020 metais kontroliuotų asmenų skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 12 proc., o telefono ryšio numerių, elektroninio pašto adresų ir galinių įrenginių – 9 procentais“, – nurodoma prokuratūros ataskaitoje.
Per 2012–2020 metus asmenų, kuriems taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo 53 procentais.
Manau, kad pirmiausia tai yra dėl to, kad mažėja nusikalstamumas, atliekama mažiau kriminalinės žvalgybos bylų – yra tokia statistika, kad jų mažėja.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė BNS sakė, kad pernai mažiau asmenų kontroliuoti, nes stebima nusikalstamumo mažėjimo tendencija.
„Manau, kad pirmiausia tai yra dėl to, kad mažėja nusikalstamumas, atliekama mažiau kriminalinės žvalgybos bylų – yra tokia statistika, kad jų mažėja, – taip pat mažėja telekomunikacijų ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės apimtis. Manau, kad tai ir sąlygojo, jog mažiau pradėta kriminalinės žvalgybos bylų ir mažiau asmenų kontroliuojama“, – teigė ji.
Generalinės prokuratūros ataskaitą nagrinėjusios Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis BNS sakė, kad jam gerą įspūdį paliko ir „tarnybų darbas, ir prokuratūros vykdoma kontrolė“.
„Tuo pačiu galime pastebėti, kad ir kriminalinės žvalgybos teisę turinčių institucijų darbas yra pasiekęs brandą, nes į prokuratūrą kreipiamasi gauti sankciją kriminalinei žvalgybai tik turint tikrai svarius argumentus, o daugelis bylų pasiekia teismus. Šiuo požiūriu Lietuva niekaip neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių“, – tvirtino K. Masiulis.
Anot jo, labai gerą įspūdį paliko tai, kad labai mažai kreipimųsi dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo atmetama.
„Šis skaičius yra nykstamai mažas, netoli nulio“, – BNS teigė parlamentaras.
V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
Tuo metu Lietuvos advokatūros vadovas Ignas Vėgėlė įsitikinęs, kad šis beveik nuliui lygus skaičius liudija, jog nėra realios kontrolės, ar pareigūnų prašymai sekti asmenis yra pagrįsti.
„Teismų sankcijos išduodamos daugiau kaip 99 proc. atvejų. Tai rodo, kad nevyksta net ir teisminė kontrolė, o apie prokuratūros kontrolę, kuri turėtų būti pirmoji kontrolės grandis, mes išvis negalime pasakyti nieko pozityvaus“, – BNS sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
„Kai advokatūra kreipėsi su užklausimais apie kontroliuojamų asmenų problematiką, atsakymas buvo: kreipkitės į konkrečias kriminalinės žvalgybos institucijas. Ką tai sako? Tai sako, kad prokuratūra net neprisiima vadovaujamo vaidmens kontroliuojant kriminalinės žvalgybos institucijas“, – tvirtino jis.
Pasak I. Vėgėlės, kol nebus nepriklausomos, tikros teismų kontrolės, kol asmuo negalės apskųsti neteisėto sekimo, tol labai sunku bus konstatuoti, kad kas nors yra kontroliuojama.
„Yra aibės visokių būdų, kaip galima kontroliuoti asmenį, jo klausytis, sekti ir be prokuroro sankcijos“, – teigė jis.
Yra aibės visokių būdų, kaip galima kontroliuoti asmenį, jo klausytis, sekti ir be prokuroro sankcijos.
Advokatūros atstovas pabrėžė, kad šiame procese visiški beteisiai yra niekuo nenusikaltę asmenys.
„Tie, kurie padarė nusikaltimus, gali pasitikrinti, ar teisėtai prieš juos vykdytas sekimas, per baudžiamojo proceso procedūras, o tie, kurie nieko nepadarė, bet kurie nujautė, kad buvo sekami neteisėtai, jie neturi absoliučiai jokių teisių pagal dabartinį reguliavimą“, – tvirtino I. Vėgėlė.
„Todėl dabar sakyti, kad kas nors sumažėjo ar padaugėjo... Šiandien sumažėjo, rytoj gal vėl padaugės. Čia toks žaidimas statistika“, – pridūrė jis.
Prokuratūros duomenimis, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pernai pradėti 466 ikiteisminiai tyrimai (1,3 proc. daugiau negu 2019 metais), ir 397 kriminalinės žvalgybos tyrimai (2,5 proc. mažiau negu 2019 metais).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje1
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...