Tamsa išryškina šviesą

Sekmadienį prasideda adventas – keturios šviesos laukimo savaitės prieš didįjį metų įvykį – Kalėdas.

Bažnyčia adventą įteisino VI amžiuje ir paskelbė šį laikotarpį liturginių metų pradžia. Taip įprasminamas Kristaus gimimo faktas. Tačiau šis trumpiausių dienų ir ilgiausių naktų laikas, dažniausiai dar ir šaltas, savo tradicijas turėjo daug anksčiau, nei jį pripažino ir „įregistravo“ krikščionybės hierarchai.

Mažiesiems

Todėl advento susikaupimo laiką pripažįsta ir giliai tikintys katalikai, ir nuo tikėjimo atitolę, tačiau senųjų tradicijų neneigiantys žmonės. Juo labiau kad šios tradicijos yra labai tinkamos kurti ir įtvirtinti šeimos gyvenimo tradicijas. Ypač ten, kur auga vaikučiai. Kad ir kas būtų, vaikams privalu padovanoti šviesių vaikystės įspūdžių, kurie juos lydėtų visą gyvenimą ir pačiose įvairiausiose situacijose. Geriau kartais nenupirkti naujų batų, bet padovanoti vaikui bent vieną kitą kasmetinę šviesaus bendravimo šeimoje tradiciją.

Susėskime patylėti

Adventas – proga sušildyti visus namiškius nuoširdžia tarpusavio meile. O tokios niekada nebus per daug. Be jokių išlaidų galima organizuoti namuose, šiandieniniais terminais tariant, akciją – sukviesti namiškius pasėdėti žvakių šviesoje, neįžiebiant nė vienos elektros lemputės. Galima paprasčiausiai patylėti. Širdys pasakys, ką vieni kitiems jaučiame. Galima nuoširdžiai pasikalbėti, nes gyva žvakės liepsnelė sušildo net žodžius. Kartais išgyvenę metų metus ar dešimtmečius su saviškiais gerų žodžių taip ir „nespėjame“ pasakyti, nespėjame garsiai atleisti kad ir mažyčių nuoskaudų. Tyli, rami muzika ar giesmės, savos kūrybos ar pasirinktos poezijos posmeliai, ar paprastas pasakojimas, ką gero ir šviesaus patyrėme šiais jau nueinančiais metais, nuteiks visus dvasios iškilmei. Pasidžiaukime ir savimi - ką kilniai išgyvenome, kas pareikalavo jėgų, išminties ir kantrumo, kam ištiesėme labai reikalingą pagalbos ranką.

Dovana be išlaidų

Jei bent po vieną vakarą kiekvieną advento savaitę paskirsime namų židiniui, ramybei, bendrai maldai, šventiškesnės namuose bus ir pačios Kalėdos. Jei jau nebeturime namiškių, turime bent vieną kitą širdžiai mielą žmogų - bendradarbį, bendražygį, bendramokslį. Padovanokime jiems šviesos pasitikimo šventę. Bus dovana, kuriai nereikia maišelio parsinešti, kuriai nereikia ieškoti vietos jau pripildytose namų lentynose.

Įsileiskime šviesą

Per keturias advento savaites reikia susitaikyti su visais, kas įskaudino, apvylė. Atleiskime tuščiagarbiams ir tuščiakalbiams – gal jie kenčia vidinį skausmą. Leiskime ir savo artimiesiems ištaisyti galbūt jų padarytas klaidas mūsų atžvilgiu.

Adventas yra savo dvasios apvalymo laikas, kad ten paruoštume vietą pargrįžtančiai šviesai, kurią ne tik Kristus, bet ir pati gamta atneš.

Grąžinti skolas

Būtina aplankyti seniai jūsų laukiančius sergančius giminaičius, bendradarbius ar kitus žmones, kuriems reikia šilto žodžio. Kartais padrąsinanti šypsena yra brangiau už dovaną. Reikia grąžinti visas skolas – taip pat ir dvasines, prisiminti takelį į maldos namus, jei toks buvo apleistas.

Žvakides - arčiau

Adventas – tinkamas metas pertikrinti namų lentynas ir lentynėles, kur stovi įvairios dovanėlės. Ten galbūt rasite ir žvakidžių, ir įvairiausių žvakių, žvakelių. Kaip tik metas nuo jų nupūsti užmaršties dulkes, nublizginti senas žvakides, rasti tinkamą vietą dovanotoms žvakutėms ir advento vakarais uždegti jas. Jos ilgai to laukė. Prieš tai derėtų sutvarkyti visus namų kampus ir pakampes, peržiūrėti daiktus, visai nebereikalingus arba mažai reikalingus kaip nors naudingai „išvesdinti“ iš namų, ir juose bus daugiau vietos ateinančiai Kalėdų šviesai.

Atvirukai dar „gyvi“

Vieną advento vakarą reikia paskirti laiškams ir sveikinimo atvirukams rašyti. Surasti adresus, pasidaryti jų sąrašą – jau pusė darbo. Vietoj atviruko gali užtekti ir jūsų nupieštos snaigės ar angeliuko, jei šalia to bus užrašyti nuoširdūs žodžiai. Kaip jūs viltingai žvilgčiosite į pašto dėžutę - kas dar nepamiršo, prisiminė jus, - tokią pat viltį suteikite kitiems.

Kad ir mažytis rankdarbis, padarytas advento vakarais, bus pati tinkamiausia Kalėdų dovana jūsų brangiausiems žmonėms.

Senolė papasakos

Advento metas dar atmenamais laikais surinkdavo kaimynus į kurią nors trobą vakaroti. Kartu verpiama, mezgamos pirštinės, kojinės, vejamos virvės, gliaudomos pupos, pupelės, plėšomos plunksnos ir pašomos vilnos – visiems darbas pagal jėgas ir sugebėjimus. Užtenka vieno žiburio, taupomi „energetiniai resursai“ - žibalas ar balanos. Ir visus gyvenimo klausimus galima bendrai aptarti. Žiburys menkas. Daug tamsos, daug ir paslapčių. Atsirasdavo vietos ir burtams, ateinančių metų spėlionėms.

O aušrinei žvaigždei suspindus, mėnulio šviesai šviečiant laukdavo ilgas kelias į kaimo bažnyčią, į ankstyvąsias šv. Mišias Marijos garbei – į rarotus. Aplink tamsu, dar negreitai išauš, o bažnyčioje spindi, dega visos sudegtos žvakės.

Tokių įspūdžių kupini mūsų senoliai. Palikime ką nors šviesaus ir šiandieninėms jaunoms širdims, kad ten įsižiebtų jokių vėjų neužpučiamas šviesos spindulys.