Taikai paminėti Rusija pasirinko karą

Be Georgijaus juostelių

Kreipimųsi ar prašymų dėl leidimų renginiams, skirtiems rusiškai Pergalės dienai, šiemet negavo nei Vilniaus ar Klaipėdos, kur ir vykdavo gausiausi susiėjimai, nei Kauno miesto savivaldybės.

Bet, žinoma, niekas nedraudžia lankyti karių kapų. Šiemetis išskirtinumas toks, kad Seimas uždraudė demonstruoti totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolius, tad karių kapus gegužės 9-ąją, per rusišką Pergalės dieną, užplūstantys daugiausia rusakalbiai nebegalės puoštis Georgijaus juostelėmis, kaip ir Rusijos kare su Ukraina naudojamais Z ir V simboliais.

„Kaip ir kiekvienais metais, memoriale Klaipėdoje padėsime gėlių vainikų, uždegsime žvakelių, apvažiuosime kitas karių palaidojimo vietas, ten padėsime gėlių ir žvakelių. Iki COVID-19 pandemijos rengėme ir mitingus. Bet dabar dar ir tokia politinė situacija, tad mitingo neplanavome, leidimo jam neprašėme“, – sako Juozas Pečiulevičius, Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių Klaipėdos organizacijos pirmininkas. Telefonu atsiliepęs lietuviškai jis pasiteirauja, ar nebūtų galima kalbėtis rusiškai, mat jam taip lengviau. Pasakoja, kad organizacijoje klaipėdiškių karo veteranų anksčiau buvo ir per 100, bet kasmet jų vis mažiau, nes visų amžius solidus, žmonės miršta. Jam pačiam netrukus – 88-eri.

J.Pečiulevičius tikina, kad veteranai nenori nieko erzinti, eis tik kaip į kapines – juk žmonės paprastai lanko kapus ir niekas jų dėl to nesmerkia. Georgijaus juostelės tikrai nesisegsiąs, nemano, kad tai darytų ir kiti. „Koks įstatymas, tokio reikia laikytis“, – sako jis.

Taip, girdėjo įspėjimų dėl galimų provokacijų. „Visko gali būti, nes kvailių yra“, – sako J.Pečiulevičius ir primena, kad atsiranda ir tokių, kurie darko paminklus žuvusiesiems kare.

Buvęs sovietinis kariškis šiandien pabrėžia: „Aš už tai, kad nebūtų karo, kad greičiau jis baigtųsi ir Ukrainoje. Bet istorijoje taip jau būna – be karų neapsieinama.“

Tačiau iš jo lūpų Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių vertinimas – kaip iš sovietinio vadovėlio. Apie karą Ukrainoje sako, kad, jei jis būtų JAV prezidentas, karo nebūtų buvę, nes jo buvo galima išvengti, jei būtų atsižvelgta į Rusijos ultimatumus.

Tai štai taip. Kaip sakoma, be komentarų.

Aš už tai, kad nebūtų karo, kad greičiau jis baigtųsi ir Ukrainoje. Bet istorijoje taip jau būna – be karų neapsieinama.

Griūva stabai

Rusiškos Pergalės dienos paminėjimai ir anksčiau Lietuvos visuomenėje kėlė įtampą, yra pasitaikę ir incidentų, o šiemet, Rusijai užpuolus Ukrainą, įtampos dar daugiau. Valstybės saugumo departamentas neatmeta provokacijų galimybės.

Mums priešiška valstybė karių kapus ir jame vykstančius renginius pasitelkia savo propagandai skleisti. Žuvusiųjų kare pagerbimas neretai virsdavo propagandiniais renginiais, sovietinių vertybių propagavimu, o paminklai palaidojimo vietose – su sovietinės ideologijos, totalitarinės valstybės, dabar vykdančios karinę agresiją prieš taikią valstybę, simboliais.

Sovietinės armijos tradicijos perėmėjams ėmus žiauriausiais būdais žudyti ukrainiečius, lietuviai sujudo atsikratyti dar likusiais sovietiniais reliktais. Kultūros ministras Simonas Kairys balandį pasirašė įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms leido spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse. Kai kurie jau demontuoti, tačiau dalis įtraukta į saugomų objektų sąrašą, tad reikia gauti paveldosaugininkų leidimą juos demontuoti.

Iš Kauno Aukštųjų Šančių kapinių jau nukeltas paminklas sovietų kariams. Kitą, vaizduojantį gedinčią motiną, kaip universalų, o ne sovietinį simbolį, nuspręsta palikti.

Vilnius taip pat nori nukelti sovietų karių skulptūras Antakalnio kapinėse. „Kapų antkapių, žinoma, neliesime, tačiau skulptūrų ansamblio pašalinimą inicijuosiu – po jomis niekas nepalaidotas, o sovietų įprotis kapines paversti ideologijos stabų memorialais yra atgrasus“, – feisbuke rašė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Raseinių rajono meras Andrius Bautronis pasakoja, kad laukdami leidimo jie tokias skulptūras uždengė juodu audeklu. Jo manymu, jau galėjo nelikti nė vieno balvono, jei paveldosaugos institucijos sprendimus priimtų greičiau.

Pasak Kultūros paminklų departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, į Kultūros paminklų registrą įrašyta 160 tokių paminklų, apie 20 savivaldybių dėl 45 jų nukėlimo jau yra kreipęsi, dalis kitų nukelti.

Bet yra ir kitokių pavyzdžių: Širvintose sovietinių paminklų penkiakampės raudonos žvaigždės net iš naujo nudažytos ir vėl pakabintos.

Situacija: rusiškos Pergalės dienos paminėjimai ir anksčiau Lietuvos visuomenėje kėlė įtampą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Valys visą erdvę

Ir ekspertai, ir politikai pabrėžia: Lietuvos valymas nuo sovietinių stabų nėra palaidojimo vietų niekinimas. Ženevos konvencija įpareigoja, kad palaidojimai būtų gerbiami ir atpažįstami; tokių reikalavimų Lietuva ir laikosi. „Reikia atskirti karo aukų palaidojimo vietas, nes esame civilizuoti ir nekovojame su mirusiaisiais, kad ir kas jie buvo. Bet ar reikia, kad ant jų amžinojo poilsio vietų stovėtų paminklai su aiškiais totalitarinės valstybės ženklais?“ – retoriškai klausia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikas dr. Darius Juodis.

Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė pasakoja, kad trečiadienį komisijos posėdyje aptarė situaciją karių palaidojimo vietose. Vilniaus universiteto istorikas dr. Norbertas Černiauskas informavo, kad dar 2016 m. atliktas išsamus tyrimas, kokie paminklai ten stovi, buvo pateikta siūlymų dėl galimų sprendimų. Išsiaiškinta, kad žuvusių karių palaidojimo vietų kūrimo Lietuvoje pikas buvo 1948–1950 m., daugelis palaidojimų – antriniai ar tretiniai, t.y. palaikai užkasti antrą ar trečią kartą. Yra palaidota ne tik karių, bet ir kitų anuometei valdžiai dirbusių asmenų. Įvairių yra ir paminklų – didelė dalis masinės gamybos, su sovietine simbolika.

Ekspertai siūlo Lietuvai rengti standartizuotus mūsų krašte žuvusių karių kapų tvarkymo projektus, šalia jų įrengti informacinius stendus, kokie tai buvo karai, kada jie vyko, ir pan. Tokios praktikos laikosi ir daugelis kitų Europos valstybių. Lietuva didžiausią Rusijos propagandos poveikį, pasinaudojant karių kapinėmis, patyrė prieš dešimt–penkiolika metų, kai jose buvo vykdoma renovacija, finansuojama Rusijos Federacijos lėšomis. Po jos net atsirado kai kurių užrašų tik rusų kalba.

P.Kuzmickienė apgailestauja, kad į ekspertų siūlymus neatkreipta dėmesio. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ši tema susilaukia daug visuomenės dėmesio. Seimo narė tikisi, kad šiame procese padės ir vadinamasis desovietizacijos įstatymas, apimsiantis ne tik sovietinių paminklų, bet ir visos viešosios erdvės, pavyzdžiui, mokyklų, gatvių pavadinimus. Įstatymu įsigaliotų draudimas propaguoti totalitarizmą ir autoritarizmą, jis leistų civilizuotai ir apgalvotai, konsultuojantis su istorikais, atlikti viešų erdvių valymą nuo totalitarizmo ir autoritarizmo reliktų. P.Kuzmickienė tikisi, kad projektas jau artimiausiomis savaitėmis pasieks Seimą.

Lietuvos valymas nuo sovietinių balvonų nėra palaidojimo vietų niekinimas.

Skirtingi akcentai

Beje, skiriasi net diena, kada Vakarai ir Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Rusija švenčia atskirą Pergalės dieną – gegužės 9-ąją, Vakarai Antrojo pasaulinio karo aukas pagerbia diena anksčiau.  Lietuvoje į karių kapus dalis piliečių, daugiausia rusakalbių, tebeplūsta pagal Kremliaus švenčių kalendorių.

Istorikas D.Juodis aiškina, kodėl Antrojo pasaulinio karo laimėtojai jo pabaigą mini skirtingomis dienomis. Vokietijos karinės pajėgos pasirašė kapituliacijos aktą su Vakarų sąjungininkais, bet sovietai su juo nesutiko, norėjo, kad būtų pasirašyta ir su jais. Kai šis dokumentas buvo pasirašytas, Vokietijos laiku dar buvo gegužės 8 d., o Maskvos – jau 9-oji.

„Tai gal buvo tik techninis dalykas, bet kartu Rusija tuo rodo savo skirtumus nuo Vakarų. Skiriasi ne tik diena, kai minime Antrojo pasaulinio karo pabaigą, bet ir paminėjimų esmė, akcentai ir mastai. Vakarų tradicija – žuvusiųjų pagerbimas, o Rusijoje – visai kita forma: paradai, kur demonstruojamos raketos ir tankai. Potekstė labai gerai jaučiama, o aukų pagerbimas – tik detalė“, – pabrėžia istorikas.

Vis dėlto, kodėl būtent ši diena vadinama svarbiausia data kiekvieno ruso kalendoriuje, kodėl taip išskirtinai pompastiškai ji švenčiama demonstruojant karinę galią, nors, atrodytų, taikos dienos simbolis turėtų būti alyvmedžio šakelė, o ne tankai?

D.Juodis primena, kad po 1945 m. du dešimtmečius Sovietų Sąjungoje niekas jos taip pompastiškai nešventė, nebuvo jokių laisvadienių, jokių paradų, tik lokalūs paminėjimai. Bet į valdžią atėjus Leonidui Brežnevui, 1965 m., minint karo pabaigos 20-metį, pirmą kartą Pergalės diena paminėta paradu Maskvos Raudonojoje aikštėje. Nuo to laiko pompastika vis labiau stiprėjo ir tęsiasi iki dabar. Boriso Jelcino laikais trumpam paradų nebuvo, o paskui jie vėl buvo atnaujinti ir dabar vyksta nuo didmiesčių iki mažesnių miestelių. Štai pernai Maskvoje Pergalės dienos parade dalyvavo net per 12 tūkst. žmonių ir gausybė karinės technikos.

Rusijoje šią dieną pasitelkiama visa valstybinė propagandinė mašina ir bandant pateisinti dabartinę agresyvią Kremliaus politiką. „Tai sovietų valdžios suformuota šventė, kurioje iškreiptai pateikiami atrinkti reikiami faktai, formuojamas Antrojo pasaulinio karo mitas. Rusijoje ta diena  įgyja karinės galios ir agresijos demonstravimo, visų pirma, saviems gyventojams, agresyvios politikos pateisinimo formas. Buvo ir šūkis „Mes galime tai pakartoti“, kurį net pačios Rusijos inteligentai kritikavo“, – vertina D.Juodis.

Kremlius Antrojo pasaulinio karo pabaigos jubiliejų proga į savo paradus kvietėsi ir pasaulio lyderius. Daug jų sutikdavo dalyvauti, nes Vakarai nacizmo nusikaltimus vis dar vertino griežčiau nei stalinizmo. Lietuvos vadovai kvietimus atmesdavo.

Pozicija: „Lietuvai 1945 m. gegužės 9-oji – joks išvadavimas, tai buvo nauja okupacija. Neturime ko tą dieną švęsti. Istoriją reikia demitologizuoti ir nešvęsti svetimų valdžių ir sistemų primestų švenčių“, – pabrėžia D.Juodis. E. Genio nuotr.

Gegužės 9-oji – ne šventė

D.Juodis pabrėžia: kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą, reikia neužmiršti ne tik nacių nusikaltimų, kurie buvo didžiuliai, bet ir to, kad stalininis sovietinis režimas taip pat naikino žmones. „Lietuvai 1945 m. gegužės 9-oji – joks išvadavimas, tai buvo nauja okupacija. Lietuviai neturi ko tą dieną švęsti. Net pats žodis „švęsti“ netinkamas, nes toliau tęsėsi represijos, trėmimai, lageriai. Istoriją reikia demitologizuoti ir nešvęsti svetimų valdžių ir sistemų primestų švenčių“, – pabrėžia istorikas.

Pasak jo, gegužės 8-ąją dera pagerbti aukas, ypač civilių asmenų, ir ne tik hitlerines, bet ir stalinizmo, nes dabar Rusijoje apeinami faktai, kad buvo Molotovo ir Ribentropo paktas, kad Lenkiją pirma užpuolė Vokietija, o paskui – ir sovietai, kurie buvo tokie pat agresoriai, kad jie sušaudė Lenkijos karininkus Katynėje.

Kremliui Pergalės diena – priemonė sutelkti Rusijos gyventojus, toliau vaidinti išvaduotojus, štai ir dabar ėmusis Ukrainos vadinamosios denacifikacijos. Vladimirui Putinui trūks plyš reikia dovanos sovietinės Pergalės dienos proga. Tikėjosi visos Ukrainos, dabar tenkintų nors koks vienas užimtas strateginis miestas. Baiminamasi, kad Kremliaus carui rusiškosios šventės proga gali kilti ir baisesnių sumanymų.

Lietuvoje gegužės 9-ąją švenčiame kitas šventes: kaip ir visoje Europoje, šurmuliuos taiką ir vienybę simbolizuojančios Europos dienos renginiai. Vis dėlto kažin kiek ir šiemet, sovietinės armijos perėmėjams šiurpinant savo žiaurumais Ukrainoje, Lietuvoje atsiras tebegyvenančių Maskvos laiku?