T. V. Raskevičius apie nelegalių migrantų krizę: tai – akivaizdus prekybos žmonėmis atvejis

Prekybos žmonėmis atvejis

Apie nelegalių migrantų krizę iš žmogaus teisių perspektyvos kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius: „Akivaizdu, kad šita situacija Lietuvos žmonėms sukelia tam tikrą įtampą, nes mes tikrai esame nepratę prie tokių situacijų ir tiesiog gal reikia pradžioje įvardinti, kad tai, kas šiandien vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, yra autoritarinio režimo vykdoma hibridinė ataka prieš mūsų valstybę. O vertinant iš žmogaus teisių prizmės, tai vienareikšmiškai yra besiformuojanti humanitarinė krizė. Ir aš pavadinčiau dar griežčiau – tai yra akivaizdus prekybos žmonėmis atvejis, nes tie žmonės, migrantai, kurie kerta Lietuvos sieną, jie yra ne problemos priežastis, o, veikiau, problemos pasekmė. Ir jie toje situacijoje taip pat yra savotiškos aukos“.

„Reaguojant į dabar besiformuojančią situaciją, yra svarbu padaryti tris dalykus: reikia stiprinti pasienio ruožo kontrolę, megzti diplomatinius dvišalius santykius su kilmės valstybėmis kalbant apie galimą šių asmenų grąžinimą į kilmės valstybes ir taip pat reikia priimti tam tikrus teisinius įstatymų pakeitimus, kad leistų mums užtikrinti galimybę nagrinėti prieglobsčio prašymus operatyviai ir greitai. Ir būtent dėl to kitą savaitę yra šaukiama neeilinė Seimo sesija“, – sakė T. V. Raskevičius.

Šie žmonės taip pat yra tapę prekybos žmonėmis schemų įkaitais ir kai kuriems iš jų tikrai yra reikalinga pagalba.

Anot Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, „kalbant iš žmogaus teisių perspektyvos, pagrindinis tikslas šioje situacijoje yra užtikrinti bazinius humanitarinius poreikius Lietuvoje jau esantiems asmenims. Ir kai mes kalbame apie bazinius humanitarinius poreikius, tai nėra kažkokios taip vadinamos „šiltnamio sąlygos“, bet tai yra labai paprasti dalykai: adekvatus apgyvendinimas, maitinimas, švarus vanduo, medicininė priežiūra ir pagalba, jeigu ji yra reikalinga“.

Skirstymas po savivaldybes – laikina strategija

Kaip teigia T. V. Raskevičius, migrantų išskirstymas po savivaldybes tėra laikinas sprendimo būdas: „Kalbant apie sprendimą išskirstyti migrantus po savivaldybes, tai, visų pirma, ieškoma šioje kryptinėje situacijoje sprendimo, vietos, kur tuos žmones patalpinti dešimčiai dienų, tiek, kiek reikalinga izoliacijos laikotarpiui dėl COVID-19 priežiūros ir suvaldymo. O aš tikrai manyčiau, kad ilgoje perspektyvoje šie žmonės neturėtų būti išbarstomi per visą valstybės teritoriją, turėtų būti parengtos kelios vietos, tokiu būdu būtų galima atlikti jų stebėseną, tam tikrą kontrolę, bet tuo pačiu, kaip minėjau, užtikrinti tuos bazinius humanitarinius poreikius. Būtent tokią strategiją, kaip ir girdėjau, renkasi Vidaus reikalų ministerija“.

Baziniai humanitariniai poreikiai pabėgėlių priėmimo centruose Lietuvoje, anot  Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, yra užtikrinami: „Žmogaus teisių komitetas prieš keletą savaičių lankėsi Užsieniečių registracijos centre, tada dar šita situacija buvo tiktai besiformuojanti, ir tada mes aiškiai matėme, kad baziniai humanitariniai poreikiai ten tikrai yra užtikrinami. Net ir palapinių miestelyje, kur sąlygos šiek tiek yra prastesnės negu pastatuose, tačiau tikrai visos valstybės institucijos deda visas pastangas, kad tie baziniai humanitariniai poreikiai būtų užtikrinti. Tačiau, aišku, kai mes pradedame kalbėti ne apie vienos lokacijos, bet apie daugiau, steigimą, palaikymą ir priežiūrą, tas iššūkis ir toliau išlieka“.

Tarp migrantų – nėščios moterys, nepilnamečiai

„Tam tikras prielaidas apie tų žmonių realų statusą mes galime padaryti tik iš bendro pobūdžio pastebėjimų. Sprendimus gali priimti tiktai Migracijos departamentas ir Teismas, išnagrinėjęs tuos prašymus skubos tvarka. Mano žiniomis, iš visų nagrinėtų prašymų Migracijos departamentas nė vieno prašymo netenkino, jų yra apsvarstyta apie 100. Tai tendencija bus panašaus pobūdžio, kad tikrai minimaliam žmonių skaičiui galimai bus suteiktas prieglobsčio prašymas. Kita vertus, tarp tų žmonių gali būti ir tokių, kurie bėga dėl tam tikrų politinių motyvų: politinių teisų pažeidimų, žmogaus teisių pažeidimų, todėl mums būtina išlaikyti tas bent minimalias procedūras, kad, esant šiai situacijai, mes ją galėtume užfiksuoti. Kalbant apie sudėtį žmonių, kurie migruoja, apie 40 tų žmonių yra priskiriami pažeidžiamoms grupėms. Tai yra moterys su vaikais, nėščios moterys, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia. Kalbant apie bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimą, reikia šitas grupes diferencijuoti ir šioms grupėms skirti tam tikrą papildomą dėmesį“, – teigė jis.

Kaip teigia Seimo narys, vietos gyventojų baimės yra suprantamos: „Informacijos apie kažkokius incidentus šiandien dar neturime, bet aš tikrai suprantu tam tikrą išsigąsdinimą ir įbauginimą. Valstybės institucijos turi vykdyti labai aiškų dialogą su bendruomenėmis, kuriose šie žmonės yra apgyvendinti. Tačiau ko aš labai norėčiau paprašyti tiek valstybės politikų, tiek žiniasklaidos priemonių – vengti to dirbtinio susipriešinimo, liautis tuos žmones vienareikšmiškai vaizduoti kaip tam tikrą grėsmę, nes, kaip ir minėjau, šie žmonės taip pat yra tapę prekybos žmonėmis schemų įkaitais ir kai kuriems iš jų tikrai yra reikalinga pagalba“.