Švietimo ministerijos įstaigų pirkimai: perka iš savų, klesti nepotizmas

Dalį Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų pirkimų laimi jų pačių darbuotojai, kai kurie įsigijimai vykdomi neefektyviai, o kai kur tvyro didelis nepotizmo lygis, rodo atliktas auditas.

Šį viešųjų pirkimų patikrinimą atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai, jo išvados pirmadienį buvo pateiktos švietimo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.

Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditą inicijavo per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.

Audito metu tikrinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei 17 jai pavaldžių įstaigų – Ugdymo plėtotės centro, Švietimo aprūpinimo centro, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro bei kitų.

Per patikrinimą nustatyta, kad ministerija ir jai pavaldžios devynios įstaigos per 2016 – 2018 metus su 69 savo esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių už daugiau nei 304 tūkst. eurų, rašoma BNS turimoje audito išvadoje.

Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.

Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Audito išvadoje teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.

„(...) šių institucijų vidaus kontrolė viešųjų pirkimų srityje vertinama patenkinamai arba silpnai“, – rašoma dokumente.

Auditoriai taip pat konstatuoja, kad jiems nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos – įstaigos teikė neišsamius, fragmentuotus, kai kada nepatikimus duomenis, kurių nebuvo įmanoma panaudoti atliekant patikrinimą.

Visos įstaigos tyrimo laikotarpiu 2016 – 2018 metais kartu atliko beveik 17,5 tūkst. pirkimų už 103,6 mln. eurų.

Sandoriai su darbuotojais

Didžiausios vertės sandorius su pačios įstaigos darbuotojais sudarė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – už maždaug 60,5 tūkst. eurų.

Šiame centre vyriausiuoju dailininku dirbantis Albertas Broga sudarė sutarčių už maždaug 20 tūkst. eurų, iš jo perkant meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas.

Auditoriai nustatė, kad kai kada per vieną dieną buvo pasirašoma ir paslaugų teikimo sutartis, ir jų priėmimo – perdavimo aktas.

„Darytina prielaida, kas paslaugų teikėjas A. Broga galimai buvo atrinktas ir paslaugas teikė iš anksto, o pirkimo procedūros atliekamos vėliau, jau po faktiškai suteiktų paslaugų“, – teigiama pažymoje.

„Netgi yra rizika, kad pirkimo procedūros dėl autorinių sutarčių yra vykdomos jau faktiškai išleidus leidinį“, – rašoma dokumente.

Patikrinimo metu nustatyta, jog Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras įsigydavo paslaugų ir iš kitos savo darbuotojos Laimos Gelčiūtės.

Tuo metu Nacionalinis egzaminų centras už 78 tūkst. eurų sudarė sutarčių su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įstaigose dirbančiais žmonėmis.

Auditorių duomenimis, egzaminų centras iš darbuotojų Gitanos Kontrimaitės-Muzikevičienės, Rūtos Krasnovaitės, Ramutės Skripkienės, Raimundo Lenartavičiaus ir Daivos Bigelienės pirko egzaminų užduočių ir mokymo testų recenzavimo, redagavimo ir informacinės sistemos tobulinimo paslaugas.

Trečia daugiausiai lėšų sutartims su savo darbuotojais išleidusi įstaiga yra Ugdymo plėtotės centras. Ši įstaiga pasirašė sutarčių su dabartiniais šešiais savo darbuotojais ir 15 buvusių darbuotojų už daugiau nei 53 tūkst. eurų.

Neskelbiami pirkimai, parama iš laimėtojų

Audito metu nustatyta, kad maždaug devyni iš dešimt įsigijimų įstaigose vykdyti neskelbiamų pirkimų būdu dėl mažos jų vertės.

Pagal vertę tokio pobūdžio pirkimai sudarė penktadalį visos 2016 – 2018 įsigijimams skirtos sumos.

Patikrinimą atlikę specialistai konstatuoja, jog neskelbiami pirkimai vyko „neužtikrinant konkurencijos, nesant aiškių atrankos kriterijų, nors rinkoje yra daugiau alternatyvų“.

„Tai sąlygoja neskaidrių pirkimų riziką bei riziką, kad įsigyjamos prekės ar paslaugos bus perkamos ne mažiausia kaina arba nebus ekonomiškai naudingiausios įstaigai“, – rašoma ataskaitoje.

Daugiausiai neskelbiamų viešųjų pirkimų atliko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras – atitinkamai 96 ir 95 proc. visų jų atliktų pirkimų.

Auditoriai taip pat nustatė, kad kai kada įstaigos gauna paramą iš viešuosius pirkimus laiminčių įmonių. 2016 – 2019 metais paramą iš viso gavo dešimt institucijų, jos vertė sudaro 2,1 mln. eurų.

Vien Nacionalinio vėžio institutas gavo daugiau nei 1,8 mln. eurų paramos. 19 institutui paramą suteikusių įmonių yra laimėjusios įstaigos viešuosius pirkimus.

Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad Švietimo ministerija ir pačios įstaigos nėra nustačiusios tvarkos, reglamentuojančios paramos skyrimą ir naudojimą.

„Potencialūs tiekėjai galimai paramos pavidalu bando paveikti institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų rezultatus“, – teigiama dokumente.



NAUJAUSI KOMENTARAI

uk

uk portretas
supūvusi šalis

nuomonė

nuomonė portretas
Nu, tai kur eiti tiems giminėms ar pas kitus gimines.Visa Lietuva-GIMINĖS.

Mokytoja

Mokytoja portretas
Mokyklose irgi giminių klanai,o viešuosius darbus atlieka tos pačios organizacijos ir jos atlieka darbus beveik visose mokyklose!!!!!!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių