Šventinių laisvadienių gali daugėti

Nors pernai diskutuojant dėl Kūčių įtraukimo į šventinių dienų sąrašą kalbėta, kad galbūt jis kiek per ilgas ir reikėtų kurios nors šventės atsisakyti, valdžia nė neketina to daryti. Netgi atvirkščiai – neatmetama, kad šventinių laisvadienių Lietuvoje dar padaugės.

Kalbėjo vienaip, padarė kitaip

Praėjusių metų pabaigoje Seimas po ilgų ir gana aštrių diskusijų priėmė sprendimą į šventinių dienų sąrašą įtraukti gruodžio 24-ąją – Kūčias.

Kai tik parlamente gimė ši idėja, iškart prabilta, kad galbūt Lietuvoje švenčių yra per daug ir reikėtų jį sutrumpinti, tai yra įtraukiant Kūčias iš jo išbraukti kokią nors esamą šventinę dieną. Centro dešinės partijų valdančioji koalicija ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė siūlė atsisakyti gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo šventės.

"Neprieštaravome tam, kad Seime būtų priimta pataisa Kūčias paskelbti švente. Tačiau lygiai taip pat keliame sąlygą, kad būtų mažinama kitų švenčių. Pritariame tam, kad būtų atsisakyta gegužės 1 d.", – tuomet sakė premjeras.

Paklaustas, kodėl siūloma gegužės 1-ąją išbraukti iš laisvadienių, A.Kubilius sakė: "Tai yra labiau psichologinis negu dalykinis apsisprendimas. Manome, kad tos šventės, kurios gimusios nepriklausomoje Lietuvoje, turi teisę išlikti labiau negu tos, kurias paveldėjome iš ankstesnių, sovietinių, laikų."

Tačiau po debatų Seime apsispręsta gegužės 1-ąją palikti, o šventinių dienų sąrašą tiesiog papildyti Kūčiomis, bent kol kas neatsisakyti jokios ligšiolinės šventės.

Bent kol kas liks toks pat

Dabar Lietuvoje iš viso yra įteisinta 15 šventinių dienų per metus. Trys iš jų visada sutampa su sekmadieniais.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Rimantas Dagys nemano, kad artimiausiu metu galėtų atsinaujinti diskusijos dėl to, ar derėtų atsisakyti kurios nors šventinės dienos. Todėl tikėtina, kad švenčių sąrašas bent kurį laiką liks toks pats, koks yra dabar.

"Bet anksčiau ar vėliau prie to klausimo grįžti vis tiek reikės ir politiškai tartis bei tvarkyti tą sąrašą", – kalbėjo R.Dagys.

Jis tvirtino nemanąs, kad Lietuvoje yra per daug šventinių dienų, kaip neretai sakoma diskutuojant šiuo klausimu. "Dažnai apeliuojama į šventinių dienų gausumą. Nors formaliai turime 15 šventinių laisvadienių, tačiau tik 7 ar 8 iš jų kasmet patenka tarp darbo dienų, likusios sutampa su šeštadieniais ar sekmadieniais, taigi, formaliai žiūrint, netampa papildomais laisvadieniais", – sakė SRDK pirmininkas.

Niekada nestokoja pasiūlymų

R.Dagys teigė nežinąs, ar tikslinga jau dabar skubinti diskusijas dėl šventinių dienų sąrašo peržiūros, nes šiuo metu yra ir kitų aktualesnių klausimų. "Nuolat pasitaiko iniciatyvų tą sąrašą peržiūrėti. Štai Seimo stalčiuose tebeguli pasiūlymai dėl gegužės 1-osios išbraukimo, pasvarstymai dėl Joninių tikslingumo, dėl rugsėjo 1-osios, Vėlinių lapkričio 2-ąją ar Konstitucijos dienos spalio 25-ąją paskelbimo šventinėmis", – vardijo jis.

Tačiau, pasak komiteto vadovo, vargu ar šiemet gali būti kokių nors pokyčių laisvadienių sąraše.

Kita vertus, R.Dagys neatmeta, kad ateityje kai kurios iš siūlomų švenčių dar gali atsirasti laisvadienių sąraše, o kai kurios iš esamų bus išbrauktos. "Diskusijos dėl to dar bus tęsiamos, tik sprendimai nebus forsuojami", – kalbėjo jis.

Rugsėjo 1-ąją Žinių švente ir laisvadieniu siūlo paskelbti Seimo narė Agnė Zuokienė, Vėlinių dieną šventine norėtų paskelbti lietuvių liaudies papročius puoselėjančios organizacijos, Konstitucijos diena papildyti šventinių dienų sąrašą pageidautų Seimo nariai, konservatoriai Saulius Pečeliūnas ir Česlovas Stankevičius.

S.Pečeliūnas tvirtino netikįs, kad jau šiemet gali būti priimtas sprendimas dėl Konstitucijos dienos įtraukimo į šventinį sąrašą. "Kai apie tai kalbame Seime, visi lyg ir sutinka, kad reikia tai padaryti. Bet kai prieiname prie apsisprendimo, klausimas vis atidedamas", – sakė jis.

Šis Seimo narys siūlo šventine diena paminėti tai, kad 1992 m. spalio 25-ąją visos tautos referendumu buvo patvirtinta dabar galiojanti Lietuvos Konstitucija.

Konstitucijos diena – šventė?

SRDK pirmininkas R.Dagys gana palankiai vertina galimybę Konstitucijos dieną turėti šventinių dienų sąraše. Tačiau, pasak jo, geriausiu atveju dėl to bus diskutuojama kitąmet, artėjant Konstitucijos priėmimo 20-mečiui.

Šiemet spalio 25-oji dar greičiausiai liks atmintinų, taigi, darbo dienų, sąraše.

Bet R.Dagys atkreipė dėmesį, kad kalbant dėl Konstitucijos dienos paskelbimo šventine "reikės išsamiau padiskutuoti ir apskritai apie laisvadienių sąrašą".

Komiteto pirmininkas pabrėžė, jog Seimo dauguma nepritaria, kad rugsėjo 1-oji būtų paskelbta šventine. SRDK ketina pateikti neigiamą išvadą dėl tokio A.Zuokienės pasiūlymo.

Taip pat nerandama pritarimo ir dėl Vėlinių, lapkričio 2-osios, paskelbimo laisvadieniu. Anot R.Dagio, mirusiems pagerbti pakanka ir dabartinės lapkričio 1-osios – Visų šventųjų dienos.

Gegužės 1-osios neatiduos

Kai kalbama apie šventines dienas, ypač daug ideologinių iečių sulaužoma ties gegužės 1-osios data. R.Dagys, S.Pečeliūnas ir kiti dešinieji nebūtų prieš, jeigu Tarptautinė darbo diena būtų išbraukta iš šventinių sąrašo. Tačiau tam griežtai prieštarauja opoziciniai socialdemokratai.

"Mes tikrai pasisakysime ir balsuosime griežtai prieš šios tarptautinės dienos išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo. Manome, kad Lietuvoje turime per daug bažnytinių ir per mažai pasaulietinių švenčių, todėl jeigu jau svarstyti išbraukimą, reikėtų rasti kokią kitą dieną", – kalbėjo SRDK narys socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kita vertus, jis sutiko, kad Lietuvoje nėra per daug šventinių dienų, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. "Kai pasižiūri į tai, kiek švenčia kitos ES šalys, tai Lietuva pagal turimas švenčių dienas yra kažkur per viduriuką", – sakė A.Sysas.

Bet, pasak socialdemokrato, "nereikia į sąrašą įtraukti naujų dienų, pavyzdžiui, Žinių dienos rugsėjo 1-ąją ar Konstitucijos dienos". "Persistengti irgi neverta", – pabrėžė jis.

A.Sysas siūlo verčiau apsvarstyti galimybę grąžinti prieš kelerius metus dabartinės valdžios dėl ekonominio sunkmečio iššūkių priimtą sprendimą panaikinti kompensacijas už šventines dienas, sutampančias su šeštadieniais ar sekmadieniais.

Neoficialiai skaičiuojama, kad dėl kiekvieno laisvadienio Lietuvos valstybės biudžetas negauna apie 80–100 mln. pajamų.

Lietuvoje šiuo metu yra paskelbta 15 šventinių dienų per metus:

sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

sekmadienis ir pirmadienis pagal krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;

gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo šventė;

pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;

rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);

lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena;

gruodžio 24-oji – Kūčios;

gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.