Svarstoma, ar inicijuoti interpeliaciją B. Vėsaitei (papildyta)

Didžiausios opozicinės konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma sako, jog opozicinės frakcijos kitą savaitę spręs, ar imtis inicijuoti interpeliaciją ūkio ministrei socialdemokratei Birutei Vėsaitei.

Tuo metu kitos opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teigia, jog liberalai B.Vėsaitę vertina labai neigiamai, tačiau svarstymus apie interpeliaciją jai vadina per ankstyvais.

„Ta situacija, kai premjerui tenka paneiginėti ir aiškintis dėl ministrės pasisakymų šalies strateginiais energetikos klausimais, iš tikrųjų opozicijai kelia klausimą, ar nebūtų geriau, jei ministrė atlaisvintų postą ir būdama Seimo nare turėtų daugiau laiko aiškintis, kuo Ūkio ministerija skiriasi nuo Energetikos. Po savaitgalio mes, abi opozicinės frakcijos, apsikeisime nuomonėmis, ar yra pribrendusios sąlygos interpeliacijai“, - BNS penktadienį sakė J.Razma.

Jis pažymėjo, jog kol kas tai bus tik pasikeitimas nuomonėmis, bet taip pat sakė, jog, jo vertinimu, „kol kas vertinant Ministrų kabineto darbą iš visų ministrų keliant interpeliacijos klausimą B.Vėsaitė eina be konkurencijos“.

Pasak J.Razmos, apsisprendžiant dėl interpeliacijos lemtų ir valdančiųjų frakcijų pozicija. „Svarbu žinoti, kaip ministrės veiksmus vertina kitos koalicinės frakcijos, pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, į kurios deleguoto ministro sritį B.Vėsaitė kišasi“.

„Aš labai neigiamai vertinu Birutę Vėsaitę, bet ministrus būčiau labiau linkęs vertinti pagal nuveiktus darbus. Kol kas tų darbų ministrės, išskyrus kai kuriuos labai ryškius pasisakymus, neteko matyti. Žinoma, svarstysime, jei bus keliamas toks klausimas. Taigi nors esame labai kritiškos nuomonės apie šią ministrę, tačiau manome, kad gal per skubu būtų jau dabar rengti interpeliaciją“, - BNS sakė E.Masiulis.

„Ūkio ministro postas nėra “saldus", pareiškė jį užimanti B. Vėsaitė, reaguodama į nuskambėjusią kritiką po jos pasisakymų apie energetiką.

„Tegu kalba, ką nori. Žinokite, nėra čia tas saldus postas. Jeigu jie turi ką nors geresnio - pirmyn“, - Lietuvos ryto televizijos žinioms penktadienio vakarą sakė B.Vėsaitė.

„Dėl Trečiojo paketo įgyvendinimo aš kalbėjau kaip Trečiąjį paketą siekia įgyvendinti estai. Nes jie lygiai to paties siekia, bet siekia protingai, o ne mušdami savo vartotojus“, - sakė ministrė.

Ūkio ministrė B.Vėsaitė ketvirtadienį pareiškė, jog Japonijos korporacijos „Hitachi“ siūlytas atominės elektrinės reaktorius Lietuvai nereikalingas, o prieš „Gaprom“ monopoliją nukreiptą trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą dujų sektoriuje Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau.

Premjeras Algirdas Butkevičius komentuodamas ūkio ministrės pasisakymus teigė, jog tai buvo asmeninė ministrės nuomonė. Anot premjero, B.Vėsaitė nėra susipažinusi su mokslininkų parengta medžiaga dėl šalies energetikos strategijos. Vyriausybė, pasak premjero, nekeičia savo nuomonės dėl trečiojo paketo ir ketina jį įgyvendinti kaip planuota.

Situaciją vertindama šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog besiblaškantys ir skirtingai kalbantys Vyriausybės nariai kuria nepatikimos šalies įvaizdį.

„Besiblaškantys Vyriausybės atstovai, kai kalba skirtinga kalba, menkina Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir sudaro nepatikimos valstybės vaizdą“, - žurnalistams Kaune penktadienį sakė prezidentė.

„Trečiasis paketas yra dujų reforma Europoje, kuri numato konkurencingumo atsiradimą europiniame dujų sektoriuje, todėl mums labai svarbi ši reforma, nes Europa ir Lietuva turi turėti alternatyvą dujų tiekime tam, kad galėtume būti nepriklausomi nuo vienos ar kitos šalies diktato“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Trečiojo energetikos paketo, kuris numato dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą, įgyvendinimas sukėlė ginčų tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Pagal šį paketą Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina atskirti „Lietuvos dujų“, kurių 37,1 proc. akcijų valdo „Gazprom“, veiklas - magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.

Lietuvos Vyriausybė žada šį pavasarį apsispręsti, ar tęsti Visagino atominės elektrinės projektą. Pagal pirminius planus, jėgainę statytų Baltijos šalių energetikos įmonės ir Japonijos korporacija „Hitachi“.