Konstitucinis Teismas (KT) vakar viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl pažeidimų per Seimo rinkimus.

Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT juos sujungė į vieną bylą.

KT posėdyje dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas, kiti komisijos nariai, Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.

Pastarasis posėdyje pateikė įvairių prašymų, tarp jų – kaip liudytojus pakviesti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą Kęstutį Jucevičių, policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, VRK narį Liutaurą Ulevičių, vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą, Širvintų merą Vincą Jasiukevičių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę rinkimų klausimais Jonę Valčiukienę.

Pastarąją teismas nusprendė apklausti kaip liudytoją. VRK prašymu kaip liudytojai apklausti Pajūrio rinkimų apygardos pirmininkas ir sekretorė Vytautas Krutulis ir Rasa Miceikienė bei Vilniaus-Trakų rinkimų apygardos pirmininkė Janina Girucka.

Prezidentūros atstovės atskirų prašymų neturėjo. I.Pukanasytė tik pabrėžė, kad Prezidentei adresuotuose skunduose dėl pažeidimų jų aplinkybės buvo "gana išsamiai atskleistos".

VRK narys Jonas Udris sakė, kad Rinkimų komisija rezultatus patvirtino, nes galbūt nupirkti balsai sudaro labai mažą visų rinkėjų dalį ir negalėjo iš esmės pakeisti rezultatų.

Tą patį tvirtino ir Z.Vaigauskas. Jis taip pat teigė, kad sprendimas daugiamandatėje apygardoje surengti naujus rinkimus kainuotų apie 17 mln. litų. "Kadangi vienas rinkimų turas, galbūt 17 mln. litų ir užtektų", – sakė VRK vadovas.

Jo teigimu, tiek atsieitų biuletenių spausdinimas, kompiuterinių sistemų palaikymas, plakatai, VRK apmokama politinė reklama, apylinkių ir apygardų komisijų narių atlyginimai.

VRK vadovo aiškinimu, nusprendus iš naujo rinkti dalį arba visą Seimą, greičiausiai prasitęstų dabartinio įgaliojimai: "Be Seimo Lietuva likti negalėtų. Aš atsimenu ankstesnes diskusijas: buvo vis dėlto galvojama, kad tokiais atvejais darbą tęstų dabar esantis Seimas."

Pasak jo, įstatymas numato, kad nauji Seimo arba jo dalies rinkimai turėtų būti surengti per pusmetį.

Prezidentės ir Seimo paklausimai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT. Išvados laukiama rytoj.

KT paprašyta išvados, ar "šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido VRK nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu".

Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai septyniose vienmandatėse apygardose leido po pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.

Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima parlamentas. Jei KT priims išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.