Juo patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti poligonų poveikį gamtai, skirti dėmesio saugomų teritorijų plėtrai ir nykstančių rūšių apsaugai, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.
Ministras Kastytis Žuromskas sako, kad planuojama plėsti esamas ir kurti naujas saugomas teritorijas, atsodinti 1 tūkst. hektarų miško už būsimo Kapčiamiesčio karinio poligono ribų bei užtikrinti retų paukščių buveinių apsaugą.
„Svarbu, kad stiprindami šalies gynybą kartu išsaugotume ir unikalią Lietuvos gamtą, o pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas leis efektyviai derinti šiuos tikslus su kariuomenės poreikiais“, – pranešime teigė K. Žuromskas.
„Kalbame apie milijonus (eurų, skiriamus siekiant išsaugoti biologinę įvairovę – BNS)“, – antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete sakė ministras.
Savo ruožtu VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė teigia, kad tarnyba padės identifikuoti rizikas planuojant poligonus ir užtikrinti, kad būtų taikomos gamtos apsaugos bei kompensacinės priemonės.
„Poligono teritorijoje visa veikla vykdoma pagal griežtus reikalavimus. Net mažiausių pratybų metu surenkamos tūtos ir pirotechnikos liekanos, nekasama miško paklotė. Didžiųjų pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, kasdien besirūpinantis vien šiuo klausimu“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pagal sutartą priemonių planą numatoma plėsti saugomas teritorijas – Dzūkijos nacionalinį parką, Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą ir Labanoro regioninį parką. Be to, planuojama steigti naujas saugomas teritorijas.
Už poligono ribų ketinama atsodinti miškus, skirti lėšas pelkių atkūrimui – jos veiktų kaip kontrmobilumo priemonės. Taip pat planuojama išpirkti privačius miškus šalia kurtinių tuokviečių, įsteigti kurtinių veislyną ir įsigyti stebėjimo įrangą.
BNS rašė, jog aplinkosaugininkai bendradarbiauja su KAM ir Lietuvos kariuomene, kad steigiant Kapčiamiesčio poligoną būtų padaryta kuo mažiau žalos gamtai.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
(be temos)