- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia ir vėl ragina žmones taupyti. Pati pradės išjungdama dalį valstybinės reikšmės kelių apšvietimo, o gyventojams siūlo persėsti į viešąjį transportą arba dalytis automobiliu. Tačiau ką daryti mažesnių miestelių gyventojams, kur problemų – ne viena? Atsakymų ieškota LNK reportaže.
Kalbinti Vilniaus rajone gyvenantys Maišiagalos gyventojai skundėsi, kad panaikinti arba sumažinti autobusų maršrutai, į kai kuriuos didesnius miestelius važiuoja tik vieną kartą per savaitę.
Seniems žmonėms sunku patekti pas gydytojus. Daugelis minėjo, kad atstumus įveikia pėsčiomis arba su dviračiais, tačiau iki Vilniaus – per toli.
Viena kalbinta moteris piktinosi: „Tegul pati valdžia sėda į viešąjį transportą ir važinėja, o ne su savo galingais automobiliais, kurie kelia taršą ir nežinia kiek sunaudoja degalų.“
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Apie valdžios siūlymus taupyti – pokalbis su Susisiekimo ministerijos vyresniuoju patarėju Vidmantu Pumpučiu.
– Jei vairuotojai persėstų į viešąjį transportą, dalytųsi automobiliais, kiek galėtų sutaupyti?
– Jei kalbėtume apie visus Lietuvos vairuotojus, jie sutaupytų išties daug – per 200 mln. eurų. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus važiavimo stiliaus. Jei važiuoja tvarkingai, gali sutaupyti 7–10 proc. degalų. Jei pereitų nuo agresyvaus iki ekologiško ir ekonomiško vairavimo, sutaupytų iki 30 proc.
– Planuojama sumažinti valstybinės reikšmės keliuose šviesiančių šviestuvų skaičių vakarais. Ar nepadaugės avarijų?
– Ieškome visų įmanomų būdų, kaip sutaupyti energijos resursus. Lietuvos automobilių kelių direkcija su specialistais išnagrinėjo visas apšvietimo vietas ir buvo pasirinkti tam tikri apšvietimo stulpai, kurių apšvietimą galima iš dalies sumažinti arba išjungti. Bus išjungti per 1 tūkst. apšvietimo stulpų. Pagrindinis prioritetas – eismo sauga. Prie perėjų tikrai neišjungs. Tikimės daug sutaupysime.
– Ar bus mažinamos spūstis? Nes, kol geri orai, vyksta kelio darbai.
– Numatyta, kad rangovai organizuotų eismą taip, kad pravažiuoti būtų paprasčiau, nereikėtų stovėti. Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija inicijavo Darnaus judumo planų parengimą ir visos savivaldybės pamažu įgyvendina. Tikimės, kad įgyvendinus planus dalis gyventojų persės ant dviračių, pereis į viešąjį transportą.
– Gyventojai skundžiasi, kad dalis maršrutų nepatogūs, piko metu perpildyti.
– Yra problemų su viešuoju transportu, bandome kalbėtis su miestų savivaldybėmis. Patogumas ir greitis – kriterijai, kurie gali pakeisti vairuotojų įpročius. Numatyta nemažai atnaujinti viešojo transporto parko, tačiau tikimės ir savivaldybių didesnio noro keistis.
– Ar matote norą iš savivaldybių?
– Didžiosios savivaldybės greičiau sugeba transformuotis. Matome, atsilieka mažesnėse savivaldybėse. Automobilių dalijimasis vienas iš efektyviausių būdų, kaip vairuotojus paskatinti judėti. Toks sprendimas padeda sutaupyti 20 automobilių, mažėja spūstys.
– Automobilio dalijimosi problemų kyla mažesnėse vietovėse.
– Tai stereotipų klausimas. Lietuva yra lyderė tarp visų ES šalių pagal dalijimosi automobilių tankį. Mastelis kasmet auga, populiarėja. Tai viena iš efektyviausių darnaus judumo priemonių.
Ateityje teks iškeisti automobilį į paspirtuką, dviratį, viešąjį transportą, važiuojant toliau kooperuotis. Jungtinių Tautų Transporto pažangos jungtinė grupė aiškiai deklaruoja, kad ateitis priklauso savivaldžiams automobiliams, kurie bus taikomi dalijimosi principu. Tai gana tolima ateitis. Automobilio turėjimas neišvengiamai kiekvienais metais taps brangesnis dėl priežiūros, išlaidų ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės17
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...