Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų

Džeko Raselo terjeras Patronas Ukrainoje – tikra žvaigždė. Sukurtas net vaizdo įrašas, kaip jį nusilipinti iš plastilino. Tai ne šiaip mielas 2,5 metų šunelis, o Černihivo srities išminuotojų  būrio narys. Patronas, kurio vardas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „šovinys“, aptiko daugiau nei 150 minų.

Daugybė Rusijos karių paliktų minų žudo tiek karius, tiek civilius.

„Daug užminuota, žmonės sprogsta. Prasidėjo sėja, ūkininkai sprogsta su traktoriais. Elektrikai atvažiuoja taisyti elektros perdavimo linijų, taip pat pasitaikė sprogimų. Daug užminuota gyvenamųjų namų“, – sakė Kinologijos centro štabo seržantas Ruslanas Samoilovas.

Deja, tokių minų ieškančių šunų kaip Patronas Ukrainoje labai trūksta. Pasieniečių šunys išmokyti ieškoti kitokių sprogmenų, bet ne minų.

„Sprogstamųjų medžiagų ieškoti transporte, traukiniuose, lėktuvuose, bagaže ir ant žmonių jie mokomi. Rasti minas čia mokomės pirmąkart“, – kalbėjo R.  Samoilovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rasti minas Lietuvoje mokosi penki ukrainiečių kinologai su penkiais šunimis. Tai yra iki šiol Ukrainos sieną saugoję vokiečių, belgų ir olandų aviganiai bei foksterjeras.

Daug užminuota, žmonės sprogsta. Prasidėjo sėja, ūkininkai sprogsta su traktoriais.

Per pratybas šunys minas mokysis rasti žemėje, griuvėsiuose, automobiliuose bei geležinkelyje. Jie dresuoti nuo dviejų mėnesių, tad dabar reikia tik persikvalifikuoti.

„Paruošimo lygis tikrai yra ganėtinai geras. Žymėjimas, kaip tarnybinis šuo randa sprogstamąją medžiagą, tikrai atitinka Lietuvos pasieniečių tarnybinių šunų žymėjimą. Manyčiau, viskas yra tikrai gerai“, – tvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kinologijos veiklos skyriaus specialistas Lukas Bugajevas.

Pratybos vyksta ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritorijoje tarp griuvėsių aplinkoje, panašioje, kur šunims teks dirbti Ukrainoje.

VSAT nuotr.

Be pasienio kinologų kolegas iš Ukrainos padeda mokyti ir Estijos karo policijos instruktorius.

Sprogmenis šunys išmokyti rasti pagal kvapą. Su juo keturkojai supažindinami iš anksto.

„Kinologas turi turėti tam tikrą motyvatorių, dėl ko šuo norėtų jį rasti, ženklinti“, – aiškino L.  Bugajevas.

Šunį už rastą sprogmenį kinologas paskatina paglostymu, skanėstu ar žaisliuku – tuo, kas labiausiai džiugina konkretų šunį.

„Tarnybinis šuo, kai atranda sprogstamąsias medžiagas, turi jas žymėti pasyviai, t. y. neloti, nekrapštyti, nelaižyti – jokių aktyvių veiksmų šalia jos nedaryti, tiesiog pasyviai paženklinti“, – sakė L. Bugajevas.

VSAT nuotr.

Nors pasirengimas truks tik porą savaičių, Lietuvos kinologai sako, kad to pakaks.

„Žingsnis po žingsnio judame į priekį. Ramia sąžine išleisime juos atgal tarnauti į Ukrainą“, – kalbėjo VSAT Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Kriaučiūnas.

Mokytis iš Lietuvos kinologų ieškoti minų pasiprašė patys ukrainiečiai.

„Kurie ateina į kinologus, visi yra motyvuoti ir nori pasiekti gerą rezultatą. O ieškant sprogmenų jie patys supranta – jeigu jie tinkamai neparuoš šuns, jis rizikuoja savo ir šuns gyvybe“, – sakė K. Kriaučiūnas.

Baigus dresavimo kursą, ukrainiečiai su šunimis bus nuvežti iki Ukrainos pasienio. Ten pareigūnai tarsis, ar mokytis atvyks daugiau šunų. Ukrainoje yra apie 2 tūkst. tarnybinių šunų, Lietuvoje – apie 200.