- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
-
Šunys Ukrainoje gelbės gyvybes: lietuviai moko juos ieškoti minų
Lietuvoje ukrainiečių šunys mokosi ieškoti minų. Pasienyje tarnavę keturkojai jau mokėjo jas rasti bagaže, ant žmonių, o karas verčia mokytis atrasti žemėje, griuvėsiuose, transporto priemonėse bei geležinkelyje. Su šunimis besimokantys kinologai pasakoja, kad rusų okupantų minos sprogdina į namus bandančius grįžti civilius, laukus arti pradėjusius ūkininkus, praneša LNK.
Džeko Raselo terjeras Patronas Ukrainoje – tikra žvaigždė. Sukurtas net vaizdo įrašas, kaip jį nusilipinti iš plastilino. Tai ne šiaip mielas 2,5 metų šunelis, o Černihivo srities išminuotojų būrio narys. Patronas, kurio vardas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „šovinys“, aptiko daugiau nei 150 minų.
Daugybė Rusijos karių paliktų minų žudo tiek karius, tiek civilius.
„Daug užminuota, žmonės sprogsta. Prasidėjo sėja, ūkininkai sprogsta su traktoriais. Elektrikai atvažiuoja taisyti elektros perdavimo linijų, taip pat pasitaikė sprogimų. Daug užminuota gyvenamųjų namų“, – sakė Kinologijos centro štabo seržantas Ruslanas Samoilovas.
Deja, tokių minų ieškančių šunų kaip Patronas Ukrainoje labai trūksta. Pasieniečių šunys išmokyti ieškoti kitokių sprogmenų, bet ne minų.
„Sprogstamųjų medžiagų ieškoti transporte, traukiniuose, lėktuvuose, bagaže ir ant žmonių jie mokomi. Rasti minas čia mokomės pirmąkart“, – kalbėjo R. Samoilovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Rasti minas Lietuvoje mokosi penki ukrainiečių kinologai su penkiais šunimis. Tai yra iki šiol Ukrainos sieną saugoję vokiečių, belgų ir olandų aviganiai bei foksterjeras.
Daug užminuota, žmonės sprogsta. Prasidėjo sėja, ūkininkai sprogsta su traktoriais.
Per pratybas šunys minas mokysis rasti žemėje, griuvėsiuose, automobiliuose bei geležinkelyje. Jie dresuoti nuo dviejų mėnesių, tad dabar reikia tik persikvalifikuoti.
„Paruošimo lygis tikrai yra ganėtinai geras. Žymėjimas, kaip tarnybinis šuo randa sprogstamąją medžiagą, tikrai atitinka Lietuvos pasieniečių tarnybinių šunų žymėjimą. Manyčiau, viskas yra tikrai gerai“, – tvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kinologijos veiklos skyriaus specialistas Lukas Bugajevas.
Pratybos vyksta ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritorijoje tarp griuvėsių aplinkoje, panašioje, kur šunims teks dirbti Ukrainoje.
VSAT nuotr.
Be pasienio kinologų kolegas iš Ukrainos padeda mokyti ir Estijos karo policijos instruktorius.
Sprogmenis šunys išmokyti rasti pagal kvapą. Su juo keturkojai supažindinami iš anksto.
„Kinologas turi turėti tam tikrą motyvatorių, dėl ko šuo norėtų jį rasti, ženklinti“, – aiškino L. Bugajevas.
Šunį už rastą sprogmenį kinologas paskatina paglostymu, skanėstu ar žaisliuku – tuo, kas labiausiai džiugina konkretų šunį.
„Tarnybinis šuo, kai atranda sprogstamąsias medžiagas, turi jas žymėti pasyviai, t. y. neloti, nekrapštyti, nelaižyti – jokių aktyvių veiksmų šalia jos nedaryti, tiesiog pasyviai paženklinti“, – sakė L. Bugajevas.
VSAT nuotr.
Nors pasirengimas truks tik porą savaičių, Lietuvos kinologai sako, kad to pakaks.
„Žingsnis po žingsnio judame į priekį. Ramia sąžine išleisime juos atgal tarnauti į Ukrainą“, – kalbėjo VSAT Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Kriaučiūnas.
Mokytis iš Lietuvos kinologų ieškoti minų pasiprašė patys ukrainiečiai.
„Kurie ateina į kinologus, visi yra motyvuoti ir nori pasiekti gerą rezultatą. O ieškant sprogmenų jie patys supranta – jeigu jie tinkamai neparuoš šuns, jis rizikuoja savo ir šuns gyvybe“, – sakė K. Kriaučiūnas.
Baigus dresavimo kursą, ukrainiečiai su šunimis bus nuvežti iki Ukrainos pasienio. Ten pareigūnai tarsis, ar mokytis atvyks daugiau šunų. Ukrainoje yra apie 2 tūkst. tarnybinių šunų, Lietuvoje – apie 200.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?10
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...