Tradicinė apklausa

Kiekvienais metais (nuo 2018 m.) Lietuvos advokatūra kartu su rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokia yra gyventojų nuomonė dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje ir kaip gyventojai vertina teisėsaugos institucijų veiklą.

Šiais metais apklausoje pirmą kartą visuomenės teirautasi, kiek jų nuomone, Lietuva yra laikoma teisine valstybe, vertinant dešimtbale sistema, kai 10 – puikiai, o 1 – labai blogai. Gyventojai skyrė 6,29 balo, tačiau dar prasčiau įvertino teisės į teisingą teismą užtikrinimą asmenims Lietuvoje. Ši teisė gyventojų buvo įvertinta 6,14 balo.

Aštuntus metus iš eilės gyventojų teiraujamasi nuomonės dėl žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje. Šis rodiklis, kelerius metus augęs, šiemet buvo žemesnis, palyginti su praėjusiais metais. 2024 m. teiginiui, kad žmogaus teisės yra užtikrinamos Lietuvoje, pritarė 74 proc., o šiemet jam pritarė 68 proc. apklaustųjų.

Svarbu ne tik įstatymai, bet ir kaip jie veikia ir kaip jie paliečia kiekvieno mūsų piliečio gyvenimą, kaip žmogus jaučiasi priimtų taisyklių veikimo apsuptyje.

36 proc. (sumažėjo nuo 39 proc.) respondentų mano, kad labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, antroje vietoje – teisė į teisingą teismą (34 proc.), o trečioje – teisė į žodžio laisvę (31 proc.).

Ne viena priežastis

Korupcijos skandalai, per ilgi ar neefektyvūs procesai, nepasitikėjimas priimtais sprendimais – visa tai gali daryti įtaką visuomenės nuomonei. Nuomonė, kad įstatymai taikomi nevienodai, silpnina mūsų teisinę sistemą. 2025 m. apklausos rezultatai rodo, kad galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę gyventojų yra vertinamos santykinai žemai (vid. vertinimas 2,86 penkių balų sistema).

„Svarbu žinoti ir suprasti, kaip žmogaus teisės ir jų apsauga yra vertinamos Lietuvoje pačių žmonių, koks yra žmonių požiūris į teisinę sistemą – supratimas ir žinojimas mums padeda ieškoti teisingų kelių į žmogaus teisių apsaugą, siekti pokyčių. Svarbu ne tik įstatymai, bet ir kaip jie veikia ir kaip paliečia kiekvieno mūsų piliečio gyvenimą, kaip žmogus jaučiasi priimtų taisyklių veikimo apsuptyje. Teisinės sistemos skaidrumas ir efektyvumas yra būtinos sąlygos demokratinėje visuomenėje, tad tokie rezultatai, kai daugiau nei 70 proc. apklaustųjų mano, kad netinkamai nustatyta politikų atsakomybė už jų neteisėtus veiksmus, kelia susirūpinimą. Kitas rimtas signalas, jog šiemet net 10 proc. padaugėjo manančių, kad Lietuvoje neužtikrinama asmens lygybė prieš įstatymą“, – pastebėjo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Jis pabrėžia, kad pasitikėjimas teisine ir politine sistema yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu pačia valstybe.

36 proc. – tiek apklaustųjų mano, kad labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Kuo pasitiki?

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, tyrimo rezultatai atskleidė, kad akivaizdžios daugumos (86 proc.) gyventojų nuomone, kai prieš asmenį buvo pradėtas baudžiamojoje ar administracinėje byloje ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti to asmens patirtus nuostolius ir išlaidas, sumokėtas advokato pagalbai.

Taip pat iš apklausos rezultatų matyti, kad visuomenė advokatus laiko didžiausiais žmogaus teisių gynėjais (41 proc.), antroje vietoje – policininkai (13 proc.), trečioje – teisėjai (10 proc.). Tačiau Lietuvos gyventojai labiausiai linkę pasitikėti policininkais (vertinimo vidurkis 7,57 balo iš 10), notarais (vertinimo vidurkis 7,40), o paskiausiai – advokatais (vertinimo vidurkis 6,83). Šių pirmųjų trijų profesijų atstovų pasitikėjimas tarp gyventojų išlieka toks pats jau keletą metų iš eilės.