Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusį naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.

Antradienį jį priiminėjant Seime daugiausia ginčų kilo dėl nuostatos, pagal kurią neigiamą poveikį turinčia informacija laikoma ir ta, kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl seksualinės orientacijos.

Už įstatymą balsavo 67 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė - 4.

Jame griežčiau apibrėžta neigiamą įtaką nepilnamečiams daranti informacija, kurios sklaida yra ribojama.

Tokia pripažinta informacija, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu, kai rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, taip pat erotinio pobūdžio informacija, kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas.

Neigiamą poveikį turinčia informacija laikoma ir ta, kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Antradienį priiminėjant įstatymą daugiausia aistrų kilo dėl pastarosios nuostatos.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Petras Gražulis iš jos siūlė išbraukti „seksualinę orientaciją“. Jo teigimu, šia nuostata yra išskiriama viena žmonių grupė, o tyčiotis negalima iš visų žmonių, nesvarbu, kokią bėdą jie turi, - alkoholikų, narkomanų ir panašiai.

„Kodėl išskiriate vieną grupę, kodėl padarote ją globotiną, prieš kurią negalima pasakyti nė žodžio? Šis įstatymas praranda prasmę. [...]. Negi mes Seime tapome mažuma, kad negalime priimti normalių įstatymų“, - kalbėjo P.Gražulis.

Tačiau jo siūlomai pataisai Seimas nepritarė.

Priimtame įstatyme taip pat numatyta, jog neigiama laikoma informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius.

Todėl kai kurie parlamentarai įstatymą kritikavo kaip pažeidžiantį žmogaus teises. Anot socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, įstatymas kertasi su Europos žmogaus teisių konvencija ir kai kuriomis Konstitucijos nuostatomis. Jo teigimu, akivaizdu, kad diskriminuojami žmonės dėl seksualinės orientacijos.

„Nenorėčiau, kad Lietuva būtų pristatinėjama, kaip šalis, kuri pažeidinėja žmogaus teises“, - sakė V.Andriukaitis.

Įstatymo nuostatą, ribojančią informaciją apie homoseksualumą, praėjusią savaitę sukritikavo Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomasas Hammarbergas.
Komentuodamas įstatymą portalui delfi.lt jis sakė, jog priėmusi įstatymą Lietuva pažeistų savo pačios pasirašytą Jungtinių Tautų dokumentą, kuriuo įsipareigojo ginti kiekvieno žmogaus teises, ir paskatintų naujų prietarų apie šią visuomenės grupę gimimą.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Vida Marija Čigriejienė sakė, jog visuomenė ir tėvai ilgai laukė šio įstatymo.

„Visuomenė ir tėvai sunerimę, jog žiniasklaida ir internetas pripildyti nusikaltimų. Mūsų paaugliai tą kartoja. Teisėsauga gali paliudyti“, - sakė Seimo narė.