Seimas vakar ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas dėl griežtesnių bausmių už rinkėjų balsų pirkimą.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas bausmes šiek tiek sušvelnino – vietoj šalies vadovės maksimalios siūlytos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės nustatė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu maksimali bausmė už trukdymą pasinaudoti balsavimo teise yra treji metai nelaisvės.

Priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad "tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų".

Tas, kas padarė tokią veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, bus baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Taip pat analogiškos bausmės sieks už rinkimų dokumentų klastojimą, neteisingą balsų skaičiavimą, rinkimų dokumentų sunaikinimą, sugadinimą, pagrobimą arba paslėpimą.

Atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą bus taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, tai yra ir politinėms partijoms. Dabar politinės partijos neatsako už sukčiaujančius savo narius.

Taip pat priimta Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa turint duomenų apie galimą balsų pirkimo organizavimą leis taikyti operatyvines priemones.

Seimas priėmė dar vieną šalies vadovės inicijuotą pataisą – politinės partijos deleguotas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys negalės dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos rinkimuose keliamo kandidato registravimo, registravimo panaikinimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimams skirti politinei partijai.