Sudaryti universitetų ir gimnazijų reitingai: kas lyderiauja, ką lėmė pandemija?

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą pažymėjo, kad pastaruosius dvejus metus švietimas vyko koronaviruso pandemijos sąlygomis ir skirtumai tarp įstaigų dar labiau išsisluoksniavo.

„Pastarieji dveji metai švietimui nebuvo palankūs, nes dėl COVID-19 rūpinamasi buvo ne dėl švietimo kokybės, pažangos, o kad apskritai vyktų pamokos, paskaitos, ir kad jaunimas patirtų kuo mažiau žalos. Tai buvo daugiau vegetavimo metai, dveji vegetavimo metais švietime yra didelis trūkumas“, – sakė G. Sarafinas.

Darbdavių nuomonė – pusė vertinimo

Leidinio sudaryto švietimų įstaigų vertinimai rodo, kad Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 36-iose studijų kryptyse, Vilniaus Gedimino technikos univeversitetas – 13-oje studijų krypčių.

Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse, Vytauto Didžiojo universitetas – 8-iose studijų kryptyse, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 6-iose arba dešimtadalyje visų vertintų studijų kryptyse.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas.

Tai buvo daugiau vegetavimo metai, dveji vegetavimo metais švietime yra didelis trūkumas.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno technikos kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija.

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras vertinant aukštąsias mokyklas buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ šių metų rugsėjo 8 dieną – spalio 4 dieną atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė pusę taškų, iš viso apklausti 2225 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Gimnazijų reitingų viršuje – ir regionų mokyklos

Tyrimo rezultatus pristačiusi „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pastebėjo, kad karantinas perskirstė geriausiųjų mokyklų reitingus – į pirmąsias pozicijas pagal kai kuriuos dalykus iškilo iki tol gerose, bet ne aukščiausiose vietose buvusios gimnazijos.

Anot J. Kučinskaitės, viena to priežasčių yra tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi regionų vaikai ėmė daugiau naudotis korepetitorių paslaugomis, tiek privačiai samdomų, tiek per Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mokytojų dalykininkų asociacijas organizuotas konsultacijas.

Karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-tuką.

„Karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-tuką, pirmosiose pozicijose – nebūtinai tik vadinamosios atrankinės mokyklos, t. y. kurios į devintą klasę organizuoja egzaminus, bet pateko ir nemažai regionų mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausių šimtuke, bet tikrai ne 50-tuke“, – sakė J. Kučinskaitė.

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Utenos rajono Užpalių gimnazija, Vilniaus licėjus ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Geriausiai istorijos išmoko KTU gimnazija, biologijos – Klaipėdos licėjus, IT – Klaipėdos licėjus, chemijos – Klaipėdos licėjus, fizikos – Marijampolės marijonų gimnazija, anglų kalbos – Kauno rajono Vandžiogalos gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

Pasak J. Kučinskaitės, korepetitorių, papildomų konsultacijų įtaką regionų abiturientų pasiekimams išskyrė ir mažų miestelių mokyklų vadovai.

„Miestelių ir regionų mokyklų vadovai irgi komentuoja, kad pagerėjusius abiturientų rezultatus lėmė korepetitoriai, kurių paslaugas apmokėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mokytojų dalykininkų asociacijos praėjusių metų abiturientams rengė įvairias konsultacijas“, – pažymėjo J. Kučinskaitė.

Iš viso „Reitingai“ pagal dalyko išmokymą vertino 350 šalies gimnazijų, reitinguotos tos, kuriose bent penki abiturientai laikė pagrindinius valstybinius egzaminus, ar trys – mažiau pasirenkamus, tokius kaip IT, chemija ir pan.