Suaugusiųjų švietimo savaitė prasidėjo tyliai

Garsiai paskelbtos respublikinės suaugusiųjų švietimo savaitės renginiai Klaipėdoje prasidėjo tyliai.

Vakar į pirmuosius renginius Pedagogų švietimo ir kultūros centre susirinko kiek daugiau nei dešimt žmonių.

Tai, pasak Klaipėdos regiono suaugusiųjų švietimo informacinio centro vadovės Loretos Staškūnienės, daugiausia pedagogai, dirbantys su suaugusiaisiais.

Šalyje vakar startavusi jau šeštoji švietimo savaitė yra skirta suaugusiesiems, ne vien jų švietėjams.

„Vieni žmonės dėl didesnio uždarbio plėšosi per kelias darbovietes. Kiti norėtų ir laiko turėtų, bet pinigų stokoja“, - pagrindines priežastis, kodėl suaugusieji nesidomi arba neskuba šviestis, nusakė L.Staškūnienė.

Vidurinės ar aukštosios mokyklos diplomą įsigyti padeda valstybė, o, pavyzdžiui, už kompiuterių ar užsienio kalbos kursus ne vieną šimtą litų tenka pačiam sumokėti. Darbdaviai, reikalaujantys iš darbuotojo anglų kalbos žinių ar kompiuterinio raštingumo, retai padengia mokymosi išlaidas.

Lietuva neskuba pasekti Švedijos, Vokietijos bei kitų užsienio šalių pavyzdžiu. Čia veikiančiose vadinamosiose liaudies aukštosiose mokyklose sudaromos sąlygos šviestis visą gyvenimą, nes suaugusiųjų mokymąsi remia valstybė.

Respublikinė suaugusiųjų švietimo savaitė, skirta Pilietiškumo metams paminėti, dar tik prasidėjo. L.Staškūnienė tikisi, kad klaipėdiečiai neliks abejingi vadovėlių bei kitokių leidinių parodėlei. Ji eksponuojama Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute. Jame ketvirtadienį vyks seminaras, kuriame patirtimi dalinsis Suomijos Kario miesto meras. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva atsilieka ES pagal besimokančių suaugusiųjų skaičių. Mūsų šalis yra ketvirtoje nuo pabaigos vietoje – mokėsi 28 proc. suaugusiųjų. Mažiau – tik Ispanijoje (25 proc.), Graikijoje (17 proc.) ir Vengrijoje (12 proc.).

Kito tyrimo rezultatai nuteikia optimistiškai. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje kasmet daugėja besimokančių 25-64 metų amžiaus asmenų ir savo tempais lenkia daug ES valstybių.