Kaip skelbia Kultūros ministerija, Š. Birutis dėkojo rašytojai už knygas, kuriose „atsispindi ne itin patogios istorijos tiesos“, bei teigė, kad S. Aleksijevič idėjos lietuviams yra „įdomios, artimos ir suprantamos“.

„Kultūra šiandieniame pasaulyje yra be galo svarbi, o mes su komanda stengiamės parodyti, kad ji gali būti ginklas, nukreiptas prieš agresiją ir barbariškumą. Literatūra ir menas gali tapti galingu įrankiu kovojant su autoritarizmu bei stiprinant atviresnę visuomenę“, – ministerijos pranešime cituojamas Š. Birutis.

Su viešnia jis aptarė geopolitines ir politines aktualijas, kultūrą kaip demokratinių vertybių ir laisvo žodžio stiprinimo priemonę.

Tuo metu S. Aleksijevič, anot ministerijos, pasidalijo mintimis apie situaciją Baltarusijoje, iš kurios buvo priversta išvykti, taip pat Minske vykusius protestus, padėkojo lietuviams už baltarusių opozicionierių palaikymą.

Kaip rašė BNS, ministras visuomenės informaciniam atsparumui didinti norėtų skirti 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kas sudarytų daugiau nei milijardą eurų.

Š. Biručio patarėja Ramunė Vaičiulytė sausį sakė, kad ši idėja aptariama su socialiniais partneriais, derinama tarp ministerijų rengiant Vyriausybės programos nuostatų kultūros srityje įgyvendinimo planą. Jį planuojama suderinti kovo pradžioje.

S. Aleksijevič dalyvaus šių metų Vilniaus knygų mugėje, apie tai jos organizatoriai pranešė sausio viduryje.

Šiai baltarusių rašytojai, žurnalistei ir scenaristei Nobelio literatūros premija suteikta 2015 metais. Tarp garsiausių jos kūrinių – dokumentinės prozos knygos „Karo veidas nemoteriškas“, „Cinko berniukai“, „Černobylio malda“.