Vilniaus universiteto bendrabučiuose tam tikruose aukštuose gyvena tik iš užsienio atkeliavę studentai. Studijuojantys ne tik pagal tarptautinę „Erasmus“ programą, bet ir nuolatinėse studijų programose.
„Kai kurie atskirai gyvena, turi atskirą. Ir tada turime situacijų, kada būna, tarkim, aukštas užsieniečiams, būtent užsienio studentams, ir kur lietuviai ir užsieniečiai atskirai“, – sakė VU studentų atstovybės prezidentė Uršulė Barkauskaitė.
Štai čia, šalimais, ir „Vilnius Tech“ bendrabutis, kuris visas skirtas tik užsieniečiams.
Jie sako, kad kartais jaučiasi atskirti. Norėtų gyventi kartu su lietuviais, mat taip geriau integruotųsi, rastų daugiau draugų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mes, užsieniečiai, esame labiau atskirti. Tai būtų gera idėja kitiems susitikti su mumis“, – sakė mergina.
Panašiai kalba ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė. Pastebi, kad iš užsienio atvykusiems studentams sunkiau adaptuotis. Tam rengiamos įvairios kultūros pažinimo dirbtuvės ir vakarai.
Bet to neužtenka. Todėl nuspręsta apgyvendinti užsieniečius kartu su lietuviais.
„Bendras tikslas tai tikrai yra, kad būtų mažiau atskirties, kad daugiau galimybių kartu gyventi būtų bendrai ir lietuviams, ir užsieniečiams. Tai čia tikrai vienas iš tokių siekių“, – teigė U. Barkauskaitė.
Tokią idėją palankiai vertina ir lietuviai studentai. Sako, kad būtų smagu susipažinti su kitokią kultūrą turinčiais jaunuoliais.
„Aš manau, kad jo, būtų vis tiek įvairovė tokia ir būtų smagu ir lietuviam, ir tiems, kurie iš „Erasmus“ atvažiuoja“, – sakė vaikinas.
„Šašlykų gal, jei nesikeps viduj, tai gal ir nieko. Svarbiausia tiek – bendros normos, kad jų laikytųsi“, – teigė studentas.
„Bet kad iš lietuvių daugiau nori susipažinti su užsieniečiais, tai irgi yra to poreikio suprasti, gyventi ir kartu gal tokią bendruomenišką nuomonę tiesiog kartu statyti“, – sakė U. Barkauskaitė.
Bet yra ir nepatenkintų. Sako, kad gali kilti problemų dėl kultūrinių skirtumų.
„Kultūros skiriasi, manau. Žiūrint, iš kokių šalių, žinoma, atvažiuoja iš „Erasmus“ programos. Tai, mano nuomone, jeigu iš kokių tolimų ar Rytų, tai geriau, kad būtų kitame bendrabutyje. Mano nuomonė tokia, nes, sakau, matosi irgi iš jų elgesio kartais, kad mes skiriamės. Tai va tame ir esmė“, – sakė vaikinas.
„Bet aš asmeniškai manau, kad kartais gal geriau nemaišyti. Jeigu kitiems trukdo, tai geriau nemaišyti“, – teigė mergina.
Daugiau nepasitenkinimo dėl studentų, atvažiuojančių iš trečiųjų šalių. Įvairiose socialinių tinklų grupėse galima rasti piktų įrašų apie higienos trūkumą.
Kai kurie net užsieniečiai studentai yra apie tai girdėję.
„Virtuvė visada lieka netvarkinga, kol ateina valytoja jos sutvarkyti. Žmonės tikrai nelabai valo po savęs. Jie gamina maistą ir palieka viską, šiukšliadėžės visur pilnos“, – sakė užsienietė.
„Esu girdėjusi įvairių kalbų dėl higienos, tikriausiai tai tiesa“, – sakė mergina.
Vilniaus universiteto studentų atstovybė neatmeta, kad iššūkių dėl apgyvendinimo kartu kiltų.
„Tai kultūra iš tikrųjų irgi skiriasi, nes turime studentų iš labai daug skirtingų šalių. Tai bendrai gyvenimo ritmas labai skiriasi tarp skirtingų šalių. Tai čia visiškai yra šitas natūralu“, – aiškino U. Barkauskaitė.
Štai Mykolo Romerio universitete tiek lietuviai, tiek užsieniečiai gyvena kartu.
Problemų dėl kultūrinių skirtumų ar higienos tikina nematantys. Atkreipia dėmesį, kad konfliktų kyla įvairių, bet studentai juos tarpusavyje dažnai išsprendžia patys.
„Na, pavyzdžiui, galbūt nesusitvarko savo indų, galbūt maistą palieka šaldytuve arba netyčia kur nors kitur palieka, kur nėra taip priimtina kitiems studentams. Na, tiesiog įsivaizduokite, vis tiek, kai didelė studentų grupė gyvena vienoje patalpoje“, – sakė MRU tarptautiškumo tarnybos vadovė Audra Dargytė-Burokienė.
Šiuo metu Lietuvoje iš užsienio studijuoja beveik 14 tūkstančių studentų. Beveik tūkstančiu daugiau nei pernai.
Naujausi komentarai