- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimybės kontroliuoti, kaip studentai išleidžia pinigus.
Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos – studijų kainai padengti, pragyvenimo išlaidoms ir tarpžinybinėms studijoms. Transporto inžinerijos studentas. Lukas Jaruševičius skolinosi pragyvenimo išlaidoms.
„Pasvarsčiau, kad pirmi metai kitame mieste, nauja pradžia, sunkumai susirasti darbą atsiras ir gyventi būtų paprasčiau, nusprendžiau pasiimti būtent tokią paskolą“, – teigė L. Jaruševičius.
Pragyvenimo išlaidoms galima pasiskolinti 4400 eurų metams. Pinigai išmokami kartą per mėnesį, lygiomis dalimis. Tiesa, ne visi juos leidžia pagal paskirtį.
„Buvo toks atvejis – vaikinas sakė, kad nori pasiimti studento paskolą ne studijoms, bet kelionėms“, – istorija dalinosi studentė, finansų konsultantė Marija Preilė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Specialistai neturi galimybės kontroliuoti, kaip studentai išleidžia gyvenimo išlaidų paskolas, tačiau išnaudoti pinigus pramogoms – ne pats protingiausias sprendimas.
„Jis gali keliauti, bet po pusmečio neteks studento statuso ir nebegalės pasiimti daugiau paskolų, o tą finansinę naštą, kurią jis sau užsidėjo, turės grąžinti“, – aiškino Valstybinio studijų fondo (VSF) vyriausioji specialistė Sandra Stukaitė.
Visgi, populiariausios paskolos yra skirtos studijoms apmokėti, kadangi už jas nėra palūkanų, o jas bankui sumoka VSF. Studijų kainos paskola padengia visą studijų kainą ir yra pervedama tiesiai į universiteto sąskaitą.
„Iki šių metų pasirašyta virš 71 tūkst. studijų kainos paskolų sutarčių, o gyvenimo išlaidų – 27 tūkst.“, – duomenis pateikė S. Stukaitė.
Pasak VSF, šių paskolų poreikis auga, o per paskutinius metus studentams paskolinti 153 mln. eurų.
Tačiau ne visi žino, kad gali pasiskolinti studijoms. Tie, kurie pasiskolino, turėjo patys aiškintis, kur ir kaip galima gauti paskolą mokslams.
„Pakankamai imliai ieškojau tos informacijos, ją radau, bet tikėtina, jeigu nebūčiau pats ieškojęs, neaišku, ar būčiau radęs. Galbūt trūksta viešinimo ir truputėlį parodymo, kad tai nėra baisu, kad tai pakankamai paprasta“, – sakė L. Jaruševičius.
Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu.
„Lietuvoje nėra tokių dalykų, kad būtų labai aiškiai iškomunikuota studentams, jog jie gali pasiimti paskolą vartojimo išlaidoms, mokesčiui už studijas. Didžiausia baimė – nežinojimas ir baimė kažką ne taip padaryti“, – tvirtino M. Preilė.
Negrąžinimo atvejai nėra dažni, siekia vos 1,5 proc., tačiau tokiais atvejais tenka kreiptis į teisėsaugą.
„Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu“, – aiškino S. Stukaitė.
Pagal dabartinę tvarką, paskola pradedama atidavinėti praėjus dvejiems metams po studijų baigimo per penkiolika metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...