STT direktorius Žydrūnas Bartkus tai trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) posėdyje.

Jis pažymėjo, kad korupciją vis dažniau galima įvardyti kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankį.

Anot jo, matoma, kad šis įrankis naudojamas silpninant nacionalinį saugumą, kuris labiausiai pažeidžiamas valstybėse, kurioms nepavyko laiku įsidiegti valdžios skaidrumą, atsparumą ir atskaitomybę užtikrinančių priemonių.

„Korupcija turėtų būti suprantama kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui. Nors Lietuva kovoje su korupcija yra jau daug nuveikusi, tačiau sisteminė grėsmė reikalauja ir sisteminio atsako“,  – tvirtino Ž. Bartkus.

Tarnybos teigimu, 2021-aisiais ji savo veiklą orientavo į korupcijos rizikų, būtent kaip grėsmių nacionaliniam saugumui, mažinimą.  Anot jos, korupcija vis dažniau vertinama kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankis, todėl itin svarbus sisteminis ir aktyvus visų Lietuvos valdžių įsitraukimas.

Anot Ž. Bartkaus, korupcijos rizikų mažinimui reikalingas „visų Lietuvos konstitucinių valdžių dėmesys“, taip pat visų viešojo sektoriaus institucijų vadovų įsitraukimas. Jis ragino megzti dialogą su visuomenę viešinant vykdomą veiklą korupcijos kontrolės ir prevencijos srityse.

„Viskas kartu yra tai, ką galime vadinti antikorupcine ekosistema, veiksmingai mažinančia korupcijos, kaip grėsmės nacionaliniam saugumui, rizikas“, – sako STT vadovas.

STT nurodo 2021-aisiais gavusi 4 350 pranešimų – dukart daugiau, nei 2020-aisiais, ir tai, jos vertinimu, rodo pilietinės visuomenės aktyvumas.

Siekiamo sugrąžinti valstybei turto vertė 2021 metais – daugiau kaip 6 mln. eurų

STT 2021 m. pradėjo 72 ikiteisminius tyrimus (2020 metais – 69) ir nustatė 457 korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. 20 proc. daugiau nei 2020 m. Įtarimai pareikšti 246 asmenims (2020 m. – 102), iš kurių 44 proc. įtariamųjų ėjo vadovaujamas pareigas. Teismai 86 proc. STT tirtų bylų asmenis pripažino kaltais.