Kaip trečiadienį pranešė STT, duomenys apie tai yra pateikiami 2020 metų tarnybos veiklos ataskaitoje, siekiant paneigti viešojoje erdvėje esančius mitus.

„Sėkmingai kovai su korupcija būtina visuomenės parama ir pasitikėjimas. Kartais dėl tikslios informacijos trūkumo, o kartais ir dėl atskirų asmenų ar jų grupių, siekiančių savų interesų, aktyvios veiklos, STT veiklą bandoma sumenkinti, kuriant tikrovės neatitinkančius mitus. Jaučiame atsakomybę už tai, kad Tarnybos veiklą stebintys Lietuvos piliečiai turėtų daugiau objektyvios informacijos, todėl pateikiame argumentus, kuriais remdamiesi žmonės patys galėtų pasidaryti išvadas, kur yra tiesa, o kur ne“, – pranešime cituojama STT Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Keblienė.

Anot tarnybos, teismui perduodamų bylų dalis kasmet didėja – dvejais ankstesniais metais šis rodiklis svyravo nuo 72 iki 77 procentų.

STT taip pat pabrėžia, kad ikiteisminiu tyrimu yra siekiama ne tik asmens pripažinimo kaltu, bet ir užtikrinti, kad nei vienas nekaltas žmogus nebūtų nuteistas.

Baigiant ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo nuspręsti, ar byla keliaus į teismą, ar tyrimas bus nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties.

Kartais viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad STT bylos yra tik garsiai pradedamos, o apie tai, kuo jos pasibaigė, visuomenė neinformuojama.

„Ikiteisminio tyrimo nutraukimas visuomenėje neretai vertinamas neigiamai, tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas nei teigiamai, nei neigiamai, kadangi nutraukimą gali lemti įvairūs objektyvūs veiksniai, pavyzdžiui: nustatoma, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai“, – teigia tarnyba.

Pranešime taip pat pažymima, kad 2020 metais teismai išnagrinėjo 56 STT tirtas bylas, 48-iose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, trijose bylose asmenys pripažino savo kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamieji buvo išteisinti penkiose teismų išnagrinėtose bylose.

Pasak tarnybos, teismai kaltais pripažino 88 proc. bylose kaltintų asmenų.

Metinėje veiklos ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad beveik devyni dešimtadaliai visų STT pranešimų spaudai yra apie bylų eigą ir jų rezultatus, o ne apie pradėtus tyrimus.

„Kartais viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad STT bylos yra tik garsiai pradedamos, o apie tai, kuo jos pasibaigė, visuomenė neinformuojama ir taip sukuriama regimybė, kad STT bylos „subliūkšta“. Tačiau statistika rodo, kad STT kur kas dažniau informuoja visuomenę apie bylų eigą ir jų rezultatus nei apie tyrimų pradžią“, – rašoma pranešime.