Pėsčiųjų saugumas miesto gatvėse, policijos patrulių „slėpynės“ krūmuose, greičio matuokliai, dviračių žymėjimas, prostitutės Vilniaus autobusų stotyje, baudos už numestą nuorūką - į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų atsakinėjo portalo forume viešėjęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis.

Pateikiame kelis įdomesnius ir aktualesnius klausimus, kuriuos uždavė portalo skaitytojai.

Kaip vertinate Vilniaus mero iniciatyvą už ne vietoje „nukritusią“ nuorūką skirti baudas? Ar nėra didesnių Lietuvoje problemų? Man pačiam tai labai nepatinka, kai troleibuse apsilanko įvairaus kvapo asmenys - kas juos turėtų išlaipinti iš viešojo transporto?

Didelės problemos prasideda nuo mažų problemų, jeigu jų nepamatome laiku. Tikrai nemalonu matyti tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose šiukšlinas gatves, parkus ir pan. Todėl manau, kad šiems pažeidimams taip pat turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Dėl veišojo transporto - yra keleivių vežimo taisyklės, kurių laikymąsi galėtų kontroliuoti didžiuose miestuose besikuriančios savivaldybės viešosios tvarkos skyriai.

Policija žadėjo nebesislapstyti krūmuose. O, pavyzdžiui, Kauno vakariniame lankste nuolat uždarbiauja pasislėpę policininkai, ir tokių vietų „sočiai“.

Draudimas slapstytis „gimė“ dėl to, kad policijos pareigūnai stabdytų transporto priemonių vairuotojus, nesukeldami avarinių situacijų. Tai buvo tada, kai greičio matavimo prietaisai buvo „pririšti“ prie patrulinio automobilio ir policininkams reikėdavo pasislėpus staiga lėkti į kelią stabdyti. Tai sukeldavo ir stresą vairuotojui, ir pavojų pačiam policininkui. Šiuo metu naudojami nešiojami greičio matavimo prietaisai, ir policininkas turi galimybę saugiai sustabdyti automobilį. Problema matyt ta, kad vairuotojai norėtų matyti iš anksto pastatytą patrulinį automobilį. Kad pro jį pravažiuotų leistinu greičiu. Patrulių automobilis dažnai pastatomas už kelio ribų. O pareigūnas greitį matuoja kelkraštyje. Manau, kad svarbiausia - stabdant automobilį nebūtų sukeltas pavojus nei eismo dalyviui, nei policininkui. O kelių eismo taisyklių reikia laikytis visuomet, ne tik tada, kada matome, jog eismo kontrolę vykdo policija.

Kodėl Lietuvoje policija nekreipia dėmesio į viešosios tvarkos pažeidimus, juk už juos irgi baudžiama pinigine bauda(o biudžetas tuščias). Juk užtektų pereiti per parkus, paplūdimius, apsilankyti viešuose renginiuose, stabtelti kiemuose prie automobilių, stovinčių žolynuose, ant šaligatvių.

Lietuvos policija kreipia ypatingą dėmesį į viešos tvarkos pažeidimus. Mūsų vienas iš prioritetų - žmonių saugumas viešose vietose - parkuose, gatvėse, masinio pasilinksminimo vietose, gamtoje. Kaip jau minėjau mūsų tikslas nėra tik beatodairiškai bausti. Tačiau vien šiais metais iki balandžio mėnesio yra nubausta Lietuvoje už viešos tvarkos pažeidimus daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Dar didesnis skaičius yra įspėti.

Ar taip ir liks „britvininkai“ nebaudžiami dėl greičio?

„Britvininkai“ yra baudžiami dėl greičio. Problema - juos sustabdyti. Tačiau įteisinus transporto priemonės savininko atsakomybę už greičio viršijimą ir pastačius minėtą kiekį greičio matuoklių, problema būtų sprendžiama efektyviau.

Ar keturračių motociklų savininkai be numerių(taip išeina, kad neregistruoti) ir toliau sau ramiai važines pro policijos ekipažų akis? O gal policijoj dirba silpnaregiai? Ar tik su greičio matuokliu apmokyti dirbti žmonės? Manau daug policijoj yra ir gerų, sąžiningų žmonių, tačiau kaip ten sakoma „šaukštas...“

Pritariu, kad šaukštas deguto medaus statinę pagadina. Policijos sistemoje yra daugiau kaip 12 tūkst. pareigūnų ir suprantama, kad yra ne visai profesionalių žmonių.

Keturračiai negali važinėti neregistruoti, policijos departamentas šalies policijos įstaigoms motociklų ir keturračių kontrolę yra įvardijęs kaip vieną iš prioritetų.

Dažnai tenka matyti Kelių policijos pareigūnus, budinčius prie pėsčiųjų perėjų. Pareigūnai visada pažeidėjų (piktybiškų arba nepiktavalių) „tyko“ už perėjos, bet niekada prieš perėją, kaip yra įprasta visame civilizuotame pasaulyje. T.y. jų „darbas“ tik bausti ir rinkti pinigus, bet ne realiai padėti, kad ir tiems vaikams, norintiems kirsti intensyvią magistralę. Kada Jūs pagaliau savo pareigūnams paaiškinsite, kad jie turi prireikus sustabdyti automobilius prieš perėją, o ne laukti, kol kas nors pažeis taisykles?

Pareigūnai tokiu būdu drausmina pėsčiuosius, kurie šiuo metu yra viena iš didžiausių problemų. Kalbėti apie kiekvieno patrulio darbo specifiką, galima tik tada, kada žinoma jiems suformuluota užduotis, kurios nežinodamas ar nematydamas kelių eismo dalyvis gali neteisingai suprasti policijos patrulio tikslus. Policijos paskirtis niekada nebuvo ir nėra surinkti baudas ir tiktai bausti. Mūsų tikslas - kad keliuose būtų visiems saugu.

Kokia jūsų nuomonė dėl pėsčiųjų saugumo gatvėse? Ar statistika, kurioje kasdien rašoma, kad gatvėse nutrenkiama po 1-2 žmones, jūsų negąsdina? Ką reikėtų darytų ir kaip drausminti vairuotojus? O gal patys pėstieji kalti?

Pėsčiųjų problema yra labai opi. Jeigu įstatymų pakeitimai padėjo sudrausminti „kelių erelius“, tai pėsčiųjų problema išliko. Apie 35 procentus visų žuvusių keliuose sudaro būtent pėstieji ir daugiau negu pusė žūsta tamsiu paros metu. Pirmiausiai šie eismo dalyviai turi patys suprasti, kad reikia saugotis. Vairuotojai privalėtų didesnę pagarbą rodyti pėstiesiems. Pėstieji kol kas nesuvokia, kad neatsargus elgesys kelia didžiulę grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Perėjos turėtų būti apšviestos ir gerai paženklintos, tuomet ir vairuotojams būtų lengviau pamatyti pėstįjį.

Kelių policijai ne kartą esu davęs kyšį, kaip kartais pats juokauju, per mėnesį išlaikau vieną policininko šeimą. tikrai nesutinku su teiginiais, kad policija stengiasi dirbti atvirai ir būti nekorumpuota. Tai - tik garsūs lozungai. Kas galėtų pažaboti korupciją tarp kelių policijos?

Eismo kontrolę vykdo ne tik kelių policija, problema yra platesnė. Pažaboti kyšininkavimą galima išsprendus dvi problemas: tinkamas darbo užmokestis, ypatingos socialinės garantijos, kas priverstų pareigūną branginti darbo vietą. Antra - tai visuomenės suvokimas, kad kyšio davimas yra taip pat nusikaltimas. Ir duodant kyšį, skatinama netvarka keliuose, kuri dažnai pasibaigia žmonių žūtimis.

Ar nežadate didinti nuobaudų tiems vairuotojams, kurie nepaiso draudimo kalbėti mobiliu telefonu vairuojant? Kiek tenka pastebėti vairuoja vieni „verslininkai“. Vos tik įsėda į automobilį, kaip iš karto atsiranda „neatidėliotinų verslo reikalų“. Tai labai trukdo eismui, nes laikant rankoje telefono aparatą (laisvų rankų įrangai neužtenka pinigų?), nepatogu vairuoti ir pavaras perjunginėti.

Žadame. Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį labai trukdo eismui ir kelią pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Šiuo metu galiojančių nuobaudų už šį pažeidimą dydžiai tikrai neatgraso nuo pažeidimų, todėl nuobauda turi būti adekvati daromam pažeidimui ir jos paskyrimas turi pasiekti nuobaudos tikslus - sudrausminti patį pažeidėją, kad ateityje tokių pažeidimų nedarytų, ir perspėti kitus, kad tokių pažeidimų nedarytų.

Labai didelė problema - vairuotojai nerodantys posūkių signalų. Maždaug, atspėk pats, ką aš darysiu ir kur pasuksiu? Gal sakau, padaryti kokią akciją, stebėti nerodančius ir bausti, nes toks manevravimas pavojingas ne tik jiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Pritariu. Tai erzina ir mane kaip vairuotoją. Policija tokio pobūdžio prevencinius reidus daro, galbūt didžiausia problema, kad tokius pažeidimus dažniausiai mes turime nufilmuoti, tam naudojami automobiliai be skiriamųjų policijos ženklų. Aišku, nuobauda už tokį pažeidimą, jeigu nesukėlė avarinės situacijos, nuo 20 iki 40 litų arba įspėjimas. Bet manau, kad čia yra pagrindinis dalykas - vairavimo kultūros ir elementaraus supratimo stoka. Kaip ir vairavimas kaire kraštine juosta, nors dešinė būna laisva.

Smetonos laikais, viena iš sąlygų tapti policininku buvo ūgis (ne žemesnis, nei 180 cm ). Kaip yra dabar? Kas gali bijoti policininko (gerbti jį ), jei policininkas sveria 50 kg, o jo ūgis yra 150 cm?

Būsimo policininko sveikatos patikrinimą atlieka speciali ekspertų komisija, kuri nusprendžia, ar žmogus gali tapti policijos pareigūnu.

Kaip vyksta pavogto dviračio paieškos procesas? To, kuris buvo žymėtas, ir to, kuris nebuvo žymėtas. Ieškote, ar tiesiog jis tampa statistika?

Kai pavagiamas dviratis, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio tikslas - nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, surasti pavogtą dviratį. Įrodinėjimo prasme, suradus pavogtą žymėtą daiktą, lengviau įrodyti įtariamojo kaltę. Žymėjimo esmė - prevencinė. Tokie daiktai mažiau patrauklūs asmenims, norintiems nugvelbti jūsų daiktą. Kiekviena nusikalstama veika yra tiriama, labai dažnai ikiteisminio tyrimo sąnaudos kelis ar keliasdešimt kartų viršija padaryto nuostolio vertę, tačiau mūsų visuomenė dar nepribrendo prie ikiteisminio tyrimo ekonominio efektyvumo principo. Daugumoje Vakarų Europos valstybių visi nusikaltimai registruojami, tačiau tiriami įvertinant šį principą (jeigu nenustatomas įtariamasis).

Kai kurie policijos komisariatai, jau pradėjo akciją „Plaštakė“. Kodėl ji vykdoma ne visuotinai? Ar kada nors buvo bandoma išvaikyti prostitutes nuo Vilniaus autobusų stoties? Ten jos stovi kasdien ir panašu, kad policijai tai visai nerūpi.

Įvairios policijos akcijos vykdomos centralizuotai, tai yra, vienu metu visoje šalyje, bei teritoriniai apskričių policijos komisariatai savarankiškai daro įvairias prevencines priemones, atsižvelgdami į kriminogeninę situaciją aptarnaujamoje teritorijoje. Prostitucija yra žymiai platesnė socialinė problema, ir vien policinėmis piemonėmis jos išspręsti nepavyks. Konkrečiai apie Vilniaus apskrities VPK - pasiekimus šioje veiklos srityje turėtumėte teirautis sostinės pareigūnų. Kiek turiu informacijos, jie tikrai dirba pakankamai aktyviai šioje srityje.

Beveik kiekviename Vilniaus naktiniame klube ir per naktį veikiančiose kavinėse galima nusipirkti narkotikų. Ar policija žino tokius „taškus“, ar daromi reidai į jaunimo pasilinksminimo vietas?

Reidai daromi. Taškai uždaromi.

Daug važinėju po visą Lietuvą ir pastebiu gerus pasikeitimus keliuose (kad ir nereikalingų greičio ribojimų panaikinimas atkarpoje Kaunas-Klaipėda). Pastebiu, kad likusiuose greičio ribojimo ruožuose taisyklių laikosi tik 2 iš 10 vairuotojų. Kodėl negalima būtų padaryti, kad greičio ribojimo ženklą dubliuotų ir „inkilas“. Tai labai disciplinuoja visokius taisyklių nesilaikančius asilus.

Jau šiemet turėjo būti pastatyta 150 greičio matavimo prietaisų. Tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių projekto įgyvendinimas vėluoja. Greičio matuokliai tikrai disciplinuoja vairuotojus. Tą parodo ir praktika.