Specialistams nerimą kelia elektroninių cigarečių paplitimas tarp jaunimo

Tabako kontrolėms specialistams nerimą kelia elektroninių cigarečių paplitimas tarp jaunimo.

„Naujas grėsmes kelia augantis elektroninių cigarečių vartojimas. Dažniausiai jos rūkomos nereguliariai, eksperimentuojant“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė.

Jos pateiktais apklausų duomenimis, Lietuvoje 46 procentai 15–16 metų moksleivių nurodo bent kartą per pastaruosius metus  bandę rūkyti elektronines cigaretes.

Per paskutinį mėnesį rūkę elektronines cigaretes nurodė 18 proc. 5–9 klasės moksleivių.

„Aiški tendencija matosi, kad mažėja tradicinių tabako gaminių vartojimas, bet į jų vietą ateina elektroninės cigaretės, naujoviški tabako gaminiai“, – sakė laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian.

Tarp suaugusiųjų elektronines cigaretes vartoja vos 2 procentai.

„Matosi tikslinė grupė, kuriai skirti tie naujoviški elektroniniai gaminiai. Tiek politikos formuotojams, tiek įgyvendintojams, tiek prevencijos priemonių formuotojams svarbu atkreipti dėmesį būtent į šitą tikslinę grupę, į šitą įprotį“, – sakė G. Belian.

Lietuvoje tabako produktus vartoja apie trečdalis gyventojų. 72 proc. iš jų yra bandę mesti rūkyti.

G. Belian taip pat pastebėjo, jog įvedus alkoholio ribojimus, jo suvartojimas sumažėjo, todėl ragino imtis tokių pat ryžtingų priemonių tabako klausimu.

„Dabar reikia pradėti galvoti apie tabako kontrolės tam tikras priemones, kurios yra pasiteisinusios kitose šalyse“, – kabėjo ji.

Kaip veiksmingos priemonės mažinti tabako vartojimą minimas bendrinės pakuotės įvedimas, draudimas eksponuoti tabako gaminius ir su jais susijusius produktus prekybos vietose, taip pat nerūkymo zonų plėtra.

Šiuo metu tokias zonas turi 49 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.

„Mūsų departamentas labai ragina tas nerūkymo zonas nustatyti“, – sakė G. Belian.

Ji džiaugėsi, kad Vyriausybėje yra ruošiamasi svarstyti projektą, pagal kurį nerūkymo zonos turėtų būti plečiamos valstybiniu mastu.

Jos renkasi vadinamąsias silpnas ar mėtines cigaretes, kurios receptorius burnoje nujautrina, įkvepia giliau ir suserga pačiu pavojingiausiu vėžiu, kuris yra labai sunkiai gydomas ir mirtingumas yra didelis.

Priklausomybės nuo tabako gydymo specialistė gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė pabrėžė, jog klaidingas įsivaizdavimas, kad bet kuris rūkorius mesti šį žalingą įprotį gali valios pastangomis.

„Mūsų visuomenėje yra labai įprasta, kad reikia mesti valios pastangomis. Statistika rodo, kad valios pastangomis meta 5 proc. asmenų. Visiems kitiems reikia psichologinio palaikymo ir medikamentinio gydymo“, – sakė ji.

Pasak V. Andrejevaitės, Lietuvoje medikamentai, kurių efektyvumas padedant mesti rūkyti yra įrodytas, nėra kompensuojami.

„Labai svarbu atkreipti politikų dėmesį ir daryti viską, kad pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas išeitų su receptu“, – sakė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal naujausią statistiką, plaučių vėžys yra dažnesnė moterų mirties priežastis nei krūties vėžys.

„Moterų ir mergaičių rūkymo paplitimas visame pasaulyje didėja. Jos renkasi vadinamąsias silpnas ar mėtines cigaretes, kurios receptorius burnoje nujautrina, įkvepia giliau ir suserga pačiu pavojingiausiu vėžiu, kuris yra labai sunkiai gydomas ir mirtingumas yra didelis“, – sakė gydytoja.

Psichoterapeutės teigimu, fizinės priklausomybės nuo tabako požymiai – ėjimas parūkyti prabudus naktį, ėjimas rūkyti per 15 minučių po pabudimo, dešimties ar daugiau cigarečių surūkymas per dieną.

Tokiais atvejais žmonės turėtų svarstyti medikamentinio gydymo galimybę.

Spaudos konferencija surengta penktadienį minint Pasaulinę dieną be tabako.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių