Kauno "Žalgirio" klubo prezidentas Arvydas Sabonis teisme atvirai prabilo, kad bankas "Snoras" apsuko aplink pirštą legendinį klubą ir palikęs jam daugiau nei 3 mln. litų skolą.

Prezidentą kalbino žaisti

Vakar Kauno apygardos teisme, kuris nagrinėja "Snoro" reikalavimą iš "Žalgirio" išieškoti beveik 3 mln. litų kreditą, liudijo prieš kelerius metus buvę klubo vadovai, kurie specialiai dėl teismo atvažiavo iš įvairių Europos vietų: buvęs prezidentas ir didžiausias akcininkas A.Sabonis, viceprezidentas Gediminas Navikauskas, generalinis direktorius Ginas Rutkauskas ir buvę "Žalgirio" valdybos nariai Darius Dzidzevičius bei Gediminas Sakalnikas.

Visi jie daugiau ar mažiau žinojo, kokiomis aplinkybėmis prieš ketverius metus bankas "Snoras" tapo "Žalgirio" akcininku ir pagrindiniu rėmėju.

Aukščiausi banko vadovai žadėjo, kad per trejus metus klubui skirs mažiausiai po 3 mln. litų. Kalbėta, kad jei komanda pateisins lūkesčius, paramos suma gali dar išaugti. "Jie dar sakė, kad vienam sezonui papildomai skirs milijoną eurų, jeigu tik aš sutiksiu žaisti", – prisiminė A.Sabonis.

Patikėjo banko žodžiu

2006 m. rugsėjį A.Sabonis už vieną litą "Snorui" pardavė 14 proc. "Žalgirio" akcijų. Tą pačią dieną G.Navikauskas ir bankas pasirašė paramos sutartį, tačiau buvęs klubo viceprezidentas teigė, kad jam pateiktoje sutartyje buvo ne visos suderėtos sąlygos. Joje skelbiama, kad bankas 3 mln. litų skiria tik pirmajam sezonui, o dėl kitų dviejų sprendžiama papildomais susitarimais.

"Aš pasiteiravau, kodėl sutartyje nėra įrašyta paramos suma kitiems dviem sezonams, bet "Snoro" prezidentas Raimondas Baranauskas paklausė: "Ką, netiki mano žodžiu?" Buvau patikintas, kad ateityje suma gali būti tik didesnė", – teisme pasakojo G.Navikauskas.

Buvęs viceprezidentas teigė pasijutęs lyg įvarytas į kampą: sutartis kėlė abejonių, tačiau kamavo baimė prarasti didelę paramos sumą. Dėl visa ko G.Navikauskas, prieš pasirašydamas sutartį, paskambino A.Saboniui.

"Pasakiau, kad pasirašytų, nes nemaniau, kad banku negalima pasitikėti", – sakė legendinis krepšininkas.

Bankas išsigando laikraščio?

Po metų bankas, motyvuodamas vidaus tvarka, pareiškė, kad negali skirti paramos sezono pradžioje. Todėl "Žalgiris" iš banko buvo priverstas ne kartą imti kreditą, kurio dalis buvo padengta iš "Snoro" gavus paramą tik besibaigiant sezonui. Per visą tą laiką "Žalgiris" bankui mokėjo palūkanas.

Teisme G.Navikauskas teigė tuo metu jau įtaręs, kad "Žalgirio" ir "Snoro" bičiulystė kybo ant plauko. O prieš 2008–2009 m. sezoną į "Snoro" būstinę Vilniuje iškviestas G.Navikausas išgirdo, kad bankas klubo neberems.

"Sakė, kad rėmimas per daug jiems kainuoja, nes nuo jo pradžios viename laikraštyje pradėjo atsirasti neigiamų publikacijų apie banką", – sakė G.Navikauskas.

Tuo metu "Žalgiris" iš "Snoro" jau buvo pasiskolinęs tiek, kiek tikėjosi gauti paramos iš banko. 2009 m. "Žalgirio" akcijas pardavęs ir "Lietuvos ryto" akcininku tapęs "Snoras" neatidavė Kauno klubui žadėtos paramos ir reikalauja grąžinti kreditą.

"Žalgirio" ir "Snoro" santykiai

2006 m. rudenį "Snoras" įsigijo 14 proc. "Žalgirio" akcijų ir pasirašė paramos sutartį. "Snoras" žadėjo "Žalgiriui" tris sezonus skirti mažiausiai po 3 mln. litų, tačiau pažadą įvykdė tik pirmais metais. To paties sezono viduryje "Žalgiris" su "Snoru" pasirašė kredito sutartį, kuri vėliau ne kartą buvo pildoma.

2007 m. vasara. "Snoras" pareiškė, kad dėl banko vidaus taisyklių negali skirti paramos ir pasiūlė kredito sutartį papildyti. Vėliau ji buvo keičiama ne kartą. Ne visą žadėtą paramą – 2,8 mln. litų – 2007–2008 m. sezonui "Snoras" pervedė tik 2008 m. pavasarį, o rudenį "Žalgiriui" buvo pasiūlyta suteikti 400 tūkst. litų paramą. Už šią sumą bankas norėjo ir toliau užimti visus generaliniams rėmėjams skirtus reklamos plotus.

2008 m. ruduo. Sezono pirmąsias rungtynes "Žalgirio" žaidėjai jau žaidė negaudami atlyginimo. 2009 m. sausį "Žalgirį" paliko paskutinis legionierius – Lorenas Woodsas.

2009 m. gegužė. Klubo direktorius pareiškė, kad "Žalgiris" bankrutuos. Gegužę "Žalgirio" savininku tapo Vladimiras Romanovas. "Žalgiris" buvo išgelbėtas nuo bankroto.

2009 m. birželis. Prieštaringos reputacijos verslininko Vladimiro Antonovo valdoma "Snoro" grupės įmonė įsigijo 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų. Vėliau "Snoro" logotipas atsirado ant "Žalgirio" konkurento "Lietuvos ryto" krepšinio klubo marškinėlių generaliniams rėmėjams skirtos vietos. Manoma, kad, neskirdamas paramos "Žalgiriui", "Snoras" jau galėjo būti susiderėjęs su "Lietuvos rytu".