Apdovanotųjų istorijos: iš šlovės – į pasmerkimą

Apdovanojo ir V.Orbaną

Per 20 metų M.Drobiazko ir P.Vanagas savo pasiekimais ir kūrybine veikla garsino Lietuvą, už tai buvo gerbiami ir įvertinti valstybiniais apdovanojimais, tačiau apsisprendę šokti ant ledo Rusijoje, kurios kariuomenė jau pusė metų žudo Ukrainos žmones, buvo pasmerkti Lietuvoje, o ordinai atimti.

Kolekcininkas, knygų autorius ir valstybinių apdovanojimų ekspertas Vilius Kavaliauskas pastebėjo, kad neabejotinai yra ir daugiau tokių tituluotų asmenų, kurie turi vienokių ar kitokių sąsajų su valstybę-agresore.

Kodėl vieni dėl tų pačių dalykų yra nuvainikuojami, o kitų asmenų tam tikrų veiksmų nepastebima?

"Gal todėl, kad politikoje daug veidmainystės. Pavyzdžiui, Lietuva yra apdovanojusi prieštaringai vertinamo prorusiškų pažiūrų Vengrijos prezidentą Viktorą Orbaną Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Už ką jis buvo pristatytas šiam apdovanojimui? Ir kodėl iš jo dabar nereikalaujama atimti to ordino? Mes esame apdovanoję ne vieną užsienietį, kurie dabar Interpolo paieškomi, bet visi dėl to tyli, nes dabar jau kažkaip nepatogu tuos ordinus atimti", – pastebėjo V.Kavaliauskas.

Politikoje daug veidmainystės.

Jis prisidėjo kuriant Apdovanojimų įstatymą, kuriame parašyta, kad apdovanojimai iš asmens yra atimami tuo atveju, jei jis padarė nusikaltimą arba pažemino apdovanotojo vardą.

Lietuvoje yra garsių asmenų, apdovanotų aukščiausiais valstybės apdovanojimais. Tačiau vėliau jie padarė kriminalinius nusikaltimus, tarp jų yra net poetas ir keli tituluoti sportininkai ir jie tebėra apdovanotųjų sąrašuose.

"Apdovanojimams kandidatus gali pristatyti tik premjeras, Seimo pirmininkas, Vyriausybės kabineto nariai. Tai gal teikėjai turėtų prisiimti atsakomybę už savo siūlytus kandidatus? Bet taip nėra", – apgailestavo V.Kavaliauskas.

Vilius Kavaliauskas. R. Vilimo / BNS nuotr.

Tarp kavalierių – apsišaukėliai?

V.Kavaliauskas neslėpė, kad Lietuvoje Vyčio Kryžiais yra apdovanoti bent trys apsišaukėliai ir tie apdovanojimai jiems lig šiol neanuliuoti.

"Nenorėčiau jų įvardyti. Gal laukiama, kol jie patys numirs. Apie savo nuopelnus jie kažkada pateikė melagingą informaciją, ją Krašto apsaugos ministerija persiuntė Prezidentūrai. Prezidentūra, tikėdama ministro parašu, nepatikrino ir apdovanojo", – pasakojo V.Kavaliauskas.

V.Kavaliauskas šiuo metu rengia knygą apie Lietuvos partizanų apdovanojimus, jo sąraše 2 467 partizanų pavardės, kurie rezistencijos laikotarpiu buvo apdovanoti už narsą kovinėse operacijoje.

Tačiau ekspertą glumino tai, kad neseniai pačiais aukščiausiais ordinais – Vyčio Kryžiaus Didžiaisiais Kryžiais, Karvedžio Kryžiais – už narsumą buvo apdovanoti keli buvę rezistentai, kurie net nedalyvavo jokiose operacijose, jie buvo eiliniai partizanai ir tie įvertinimai aukštesni nei kitų, tikrai nusipelniusių kovotojų.

"Ir tai nekeista, nes per pastaruosius 30 metų nemažai asmenų Lietuvoje yra gavę ordinus ne visai suprantama už ką. Ant šio apdovanojimo yra iškalti žodžiai "Už narsumą". Apdovanotasis gali apversti tą ordiną ir paskaityti, kas ten parašyta ir paklausti savęs, ar tikrai tas ordinas skirtas jam, ar čia kas nors suklydo?" – kalbėjo V.Kavaliauskas.

Per pastaruosius 30 metų nemažai asmenų Lietuvoje yra gavę ordinus ne visai suprantama už ką.

Buvo tik du atvejai per šiuos dešimtmečius, kai Vyčio Kryžiaus ordinų kandidatai atsisakė.

"Tai – generolas Jonas Kronkaitis, kuris parašė, kad nėra nieko padaręs tokio, už ką galėtų gauti Vyčio Kryžių, ir buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, kuris buvo pristatytas šiam apdovanojimui už sovietų kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, bet jis atsisakė apdovanojimo, pabrėžęs, kad tai tiesiog buvo jo darbas", – pasakojo V.Kavaliauskas.

Gavo ir žemės sklypų

Lietuvoje galioja įstatymas "Dėl partizanų apdovanojimų prilyginimo valstybiniams apdovanojimams".

Pagal jį partizanų, gavusių Laisvės kovų kryžių, apdovanojimas prilyginamas dabartiniams valstybiniams apdovanojimams.

"Faktiškai dabar visus tuos beveik pustrečio tūkstančio partizanų reikėtų apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais, bet pagal tą įstatymą tokių apdovanotųjų yra tik apie 60 žmonių, nors realiai jų buvo per 2,4 tūkstančio", – teigė V.Kavaliauskas.

Kodėl toks skirtumas, kodėl kiti nusipelniusieji partizanai, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vyčio Kryžiaus ordino negavo?

Esą buvo metas, kai pagal įstatymą šio ordino kavalieriai ir jų vaikai turėjo teisę į nemokamą žemės sklypą namui statyti.

"Kai įstatymą priėmė, Seimo nariai manęs pasiteiravo, kiek tų Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių iš viso. Pasakiau, kad 1 788 buvo prieš karą ir apie 800 – dabar. Ir parlamentarai sutriko. Jie suvokė, kad valstybė negali tokio įsipareigojimo dėl sklypų priimti", – prisiminė V.Kavaliauskas.

Tada tam tikri kavalieriai sklypus gavo, ir įstatymas buvo sustabdytas, kiti jų kolegos teise į nemokamą sklypą pasinaudoti negali iki šiol.

Išimtis: aukščiausiųjų valstybės apdovanojimų atsisakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas J.Kronkaitis ir buvęs krašto apsaugos ministras A.Butkevičius. A. Ufarto / BNS ir Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kokie konkretūs nuopelnai?

Apdovanojimų ekspertas pastebėjo, kad atkūrus nepriklausomybę, žmonių yra apdovanojama bent tris kartus mažiau nei prieškariu.

Viena priežasčių gali būti ir finansinė, nes ordinų gamyba kainuoja labai brangiai.

Už vieną dabartinį ordiną galima nupirkti du prieškarinius.

Visi ordinai yra gaminami iš sidabro, visi jie prabuojami, numeruojami.

"Prieš karą Lietuva ordinus gamino Šveicarijoje ir jų kažkaip visiems užteko, pastaruosius 30 metų apdovanojimus gaminomės Lietuvoje, nuo šių metų juos gaminsime Estijoje", – teigė V.Kavaliauskas.

Nepaisant apdovanojimų kainos, kiekviena valstybė kitaip įvertina savo piliečių nuopelnus valstybei.

V.Kavaliauskas pateikė Suomijos pavyzdį. Ten per metus apdovanojama apie 6 tūkst. žmonių, bent 20 kartų daugiau nei Lietuvoje.

"Ten pirmiausia vyrauja pasitikėjimo sistema. Pirmiausia apdovanojami civiliai. Visos ministerijos ir savivaldybės turi apdovanojimų kvotas, jie apsvarsto, kurie piliečiai tuo metu labiausiai nusipelnė, ką jie konkrečiai padarė. Būtų gerai, kad ir pas mus būtų pasakoma, už ką konkrečiai asmuo apdovanojamas", – mano apdovanojimų ekspertas.

Pavyzdžiui, Sausio 13-osios medaliu per 30 metų yra apdovanota apie 4 tūkst. žmonių.

2002 m. buvo planuojama stabdyti apdovanojimus Sausio 13-osios medaliais, buvo praėję daugiau nei 10 metų po įvykio ir manoma, kad visi pasižymėjusieji tuomet jau buvo apdovanoti, bet spaudoje pasirodė informacija, kad "Prezidentūra nori likviduoti Sausio 13-osios medalį", ir dėl šventos ramybės nuspręsta medalius teikti toliau.

Paradoksas tas, kad nemažai išties tuo metu nusipelniusių asmenų taip ir liko neapdovanoti, kitaip tariant, šie galbūt buvo medaliai išdalyti neatsakingai.

"Mano manymu, bent jau ordinas žmogui turi būti teikiamas vienas per gyvenimą, tačiau taip nėra. Pas mus ir po kelis yra gavę sportininkai ar pramogų atstovai, bet ne mokslininkai. Buvo metas, kai nė vienas akademikas nebuvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu. Norėčiau, kad šioje srityje sistema veiktų geriau", – pastebėjo V.Kavaliauskas.

Ordinas žmogui turi būti teikiamas vienas per gyvenimą, tačiau taip nėra.

Ir davė, ir atėmė

Naują leidinį apie apdovanojimus rengiantis V.Kavaliauskas pabrėžė, kad ir prieškariu buvo atvejų, kai apdovanojimų netekdavo aukšto rango pareigūnai.

Vienas jų – Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Petras Kubiliūnas.

"1934 m. P.Kubiliūnas buvo apkaltintas valstybės perversmu, nes pareikalavo, kad kitos partijos būtų įjungtos į vyriausybę. Tada jį nuteisė mirti, kartu su juo ir pulkininką Juozą Bačkų, garsaus Klaipėdos violončelininko Mindaugo Bačkaus prosenelį, ir dar vieną veikėją. Tiesa, nuosprendis buvo sušvelnintas, jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos ir iš jų visų atimti visi valstybiniai apdovanojimai, bet po dvejų metų juos paleido iš kalėjimo ir apdovanojimus grąžino. Tada viskas priklausė nuo prezidento valios", – pastebėjo A.Kavaliauskas.

Antanas Smetona tuomet perversmininkų pasigailėjo, nežinia, ar dėl to, kad ir pats į valdžią 1926 metais atėjo tokiu pat keliu.

Tačiau tiek J.Bačkaus (1899–1942), tiek ir P.Kubiliūno (1894–1946) likimai labai tragiški, abu juos sušaudė sovietų smogikai.

"Buvo dar vienas atvejis, kai 1938 m. buvo nuteisti myriop trys asmenys, kurie neva rengė pasikėsinimą prieš A.Smetoną, tarp jų – ir Aleksandras Sinkevičius, kuris paskui tapo "Stakliškių" gamyklos direktoriumi, ir žurnalistas Jonas Karutis – dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalierius. Bet paskui nuosprendį pakeitė. Iš J.Karučio apdovanojimai pradžioje buvo atimti, o vėliau grąžinti. Jis buvo per daug populiarus, kad nužudytų", – pasakojo V.Kavaliauskas.

Šnipams medaliai nepriklauso

Apdovanojimų ekspertas pastebėjo, kad ne tik aukšto rango kariškiai už tam tikrus politinius veiksmus tarpukaryje buvo netekę valstybinių apdovanojimų, tiesa, kai kuriems jie vėliau sugrąžinti.

Pavyzdžiui, 30-iai Nepriklausomybės kovų dalyvių buvo atimti medaliai, nes jie Apdovanojimų komisijai pateikė melagingos informacijos.

Išsiaiškinus tai, apdovanojimai buvo anuliuoti.

Savanorių medaliais tarpukariu iš viso buvo apdovanoti 10 254 žmonės.

Apdovanojimų neteko, bet jau dėl kitų priežasčių, ir Vyčio kryžiaus kavalierius, Seinų pasienio ruožo policininkas Petras Balaika (1895–1962), buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Jis buvo užverbuotas Lenkijos žvalgybos ir nuo 1926 m. šnipinėjo lenkams.

Pradžioje lenkai prašė, kad jis jiems atneštų lietuviškos spaudos, paskui jau jis jiems teikė slaptą Lietuvos vidaus reikalų informaciją, antspauduotus dokumentus, raportavo apie policijos, karininkų ir pasieniečių veiklą, karinę techniką.

1933 m. už šnipinėjimą jis nuteistas 9 metams sunkiųjų darbų kalėjimo, iš jo buvo atimti kariniai apdovanojimai bei Savanorio liudijimas.

Išsaugojo: iš buvusio prezidento R.Pakso Vytauto Didžiojo ordino aukso grandinės, kurią jis gavo inauguracijos proga, po nušalinimo niekas neatėmė. K. Vanago / BNS nuotr.

R.Paksas išsaugojo grandinę

Tarp keliolikos asmenų, kurie savo elgesiu ar veiksmais galbūt diskreditavo apdovanotojo vardą ir neteko valstybinio apdovanojimo, nėra nušalintojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso, kuris vienu brangiausiu ir aukščiausiu apdovanojimu – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine – pasipuošė po inauguracijos.

Ši grandinė iš jo nebuvo atimta.

Pagal Apdovanojimų įstatymą, naujai išrinktam šalies vadovui šią grandinę įteikia Seimo pirmininkas arba Konstitucinio Teismo pirmininkas.

"Niekas R.Pakso išrinkimo šalies prezidentu nėra nuneigęs. Jis tą grandinę turi teisėtai ir tai yra vienintelė "geležėlė", kurią jis turi. Galbūt jis buvo prastas prezidentas, prastas premjeras ar prastas Vilniaus meras, bet niekas negali nuneigti, kad jis prastas lakūnas. Tačiau tarp 145 S.Dariaus ir S.Girėno medalio turėtojų R.Pakso nėra. O juk jis skraido iki šiol. Jis turėjo Vytautą Landsbergį išgabenti sausio 13-ąją į užsienį", – kalbėjo V.Kavaliauskas.

Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine kainuoja apie 10 tūkst. eurų, pagamintas maždaug iš kilogramo sidabro, yra paauksuotas, papuoštas brangakmeniais.

Šios grandinės per Nepriklausomybės laikotarpį yra įteiktos 35 asmenims, tarp jų – visiems Lietuvos prezidentams, neseniai ji įteikta Moldovos prezidentei Maia Sandu ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Asmenys, iš kurių buvo atimti valstybės apdovanojimai

M.Drobiazko ir P.Vanagas, šokėjai, šių metų rugpjūčio 10 d. išbraukti iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, nes dalyvavo komerciniame šokių ant ledo pasirodyme Rusijoje, kuri tęsia invaziją Ukrainoje.

Tą pačią rugpjūčio 10 d. iš apdovanotųjų sąrašo išbrauktas buvęs KGB darbuotojas, ilgametis "Rusijos geležinkelių" vadovas ir diplomatas Vladimiras Jakuninas, konstatavus, kad jis pažemino apdovanotojo vardą.

Iš buvusio 15min.lt tyrimų skyriaus vadovo Šarūno Černiausko valstybės apdovanojimas buvo atimtas 2019 metų gegužės 16 dieną, paaiškėjus, kad jis, dirbdamas žurnalistu, rengė analizę apie viešus asmenis ir verslo įmones ryšių su visuomene agentūrai "VIP Viešosios informacijos partneriai".

Iš buvusio kelius prižiūrinčios įmonės "Automagistralė" vadovo Vladislovo Molio apdovanojimas buvo atimtas 2017 metų spalį, kai per Susisiekimo ministerijos atliktą auditą buvo nustatyta daugybė pažeidimų įmonėje.

Partizanas Pranas Končius-Adomas 2015 metų rugsėjį buvo išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paaiškinimo, kad jis Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vykdant žydų genocidą.

2014 metų balandį iš Rusijos žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo apdovanojimas atimtas dėl skleidžiamos propagandos. Reaguodama į tai, po kelių dienų rusų žurnalistė Tatjana Mitkova Lietuvos apdovanojimo atsisakė pati.

Bėgikė Živilė Balčiūnaitė ir jos treneris Romas Sausaitis apdovanojimo atsisakė 2012 metų rugsėjį, nes sportininkė buvo diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo.

Iš politiko Algirdo Paleckio apdovanojimas buvo atimtas 2013 metų kovą, kai jis buvo nuteistas dėl sovietų agresijos neigimo.

Verslininkas Jurijus Borisovas iš apdovanotųjų išbrauktas 2006 metų gruodį, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jį pripažinus kaltu dėl grasinimo prezidentui R.Paksui, vėliau pašalintam iš posto per apkaltą.

Iš Klaipėdos universiteto docento Arūno Acaus 2004 metų spalį Lietuvos nepriklausomybės medalis atimtas po to, kai buvo nuteistas už grasinimą nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Iš "Žuvėdros" sportinių šokių ansamblio šokėjo Mariaus Plioraičio, tapusio pasaulio čempionu, apdovanojimas 2000 metų lapkritį buvo atimtas po to, kai jis buvo nuteistas už vagystes.

Dar keliolika žmonių iš apdovanotųjų sąrašo buvo išbraukti po to, kai jų atsisakė patys.

Šaltinis: BNS.