Skambina pavojaus varpais dėl Lietuvos dirvožemio

  • Teksto dydis:

Mokslinėms rekomendacijoms trūksta duomenų

J. Aleinikovienė atkreipia dėmesį į tai, kad kuomet šeimos ūkiai būdavo perduodami iš kartos į kartą, ūkio veikla būdavo planuojama keliems dešimtmečiams. „Šiuo metu ūkininkai taip pat turėtų susiplanuoti veiklą ir vertinti ją ne tik derliaus išraiška, bet ir dirvožemio pokyčiais“, - pataria pašnekovė, pastebinti, kad ūkininkai, mokantys didelius pinigus už chemines trąšas, turėtų rasti resursų ir dirvožemio cheminiams tyrimams. „Būtų dar geriau, jei dirvožemio kokybės stebėsenos veiklą kompensuotų valstybė. Be abejo, mokslininkai yra pasirengę ateiti žemdirbiams į pagalbą. Tačiau realiai padėti galime tik tiems, kurie pateikia kelerių, o dar geriau – keliolikos metų informaciją apie naudotas trąšas, taikytas sėjomainas.   Priešingu atveju galime nurodyti tik kryptį. Šalyje būtų tikslinga įkurti nekomercinę viešojo sektoriaus įstaigą, kuri teiktų rekomendacijas, pritaikytas konkretiems šalies regionams, vietovėms bei ūkiams“, - įsitikinusi kalba ASU atstovė, pastebinti, kad šiuo metu problema yra ir tai, jog šalies mastu nekaupiama duomenų bazė apie ūkiuose taikytas (ar netaikytas) dirvožemio gerinimo priemones, todėl Lietuvos mokslininkams sudėtinga vertinti klimato kaitos bei dėl perteklinio mineralinių trąšų naudojimo atsirandančius pokyčius.

Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina! Vaizdžiai tariant, mokėti išmoką už tai yra tolygu, jei valstybė mokėtų pinigus apsivogusiam vagiui.

Sėkmės raktas – išsilavinusių jaunųjų ūkininkų rankose

„ES moka žemdirbiams tiesiogines išmokas už nustatytų aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Vienas jų – taikyti žalinimo priemones, skirtas dirvožemiui gerinti ir klimato atšilimo problemai spręsti. Tačiau kokiais būdais šio tikslo sieks, šalys narės yra pasirinkusios pačios. Lietuvos pasirinkimą įvardyčiau kaip kuriozinį, nes mūsų ūkininkai gauna išmoką už laikomus juodojo pūdymo plotus. Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina! Vaizdžiai tariant, mokėti išmoką už tai yra tolygu, jei valstybė mokėtų pinigus apsivogusiam vagiui“, - ironizuoja V. Bogužas, komentuodamas šalies žemės ūkio politikos realijas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Seimas artimoje ateityje planuoja koreguoti žemės pardavimo saugiklius reglamentuojantį įstatymą. Vienas siūlymų – atsisakyti reikalavimo žemdirbiams būti įgijus žemės ūkio krypties išsilavinimą. „Mano nuomone, šį reikalavimą būtina palikti. Jeigu kalbame apie žemės ūkio perspektyvą, galime nesunkiai numanyti, kad ateityje išliks tik tie ūkiai, kurie sugebės išsaugoti dirvožemio derlingumą, rūpintis aplinkosauga ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl džiugina tendencija, kad vis daugiau mūsų universiteto absolventų grįžta į tėvų ūkius. O šie jaunieji ūkininkai žino, kad perspektyvaus ūkininkavimo raktas yra organinių medžiagų gausinimas dirvožemyje. Tik tada dirvožemis bus gyvybingas ir seikės gerus derlius“, - reziumuoja ASU ADMI vadovas prof. V. Bogužas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ūkininkas

Ūkininkas portretas
Mokslininkai vos nepramiegojo dirvožemio derlingumo. ASU prabilo viešai- tai jau gerai. Dirvožemio derlingumo gerinimas jau vykdomas entuziastų ir Lietuvoje: gerazemdirbyste.lt sodyba.org Kurdiumovo knygos, ypač "Santarvė vietoj kovos" galėtų būti ASU vadovėliu nr.1
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių