Siūlomas naujas mokytojų karjeros modelis: kompetencijas tikrintis – kas penkeri metai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

„Tai pirminis mūsų siūlymas, į klausimą, ar mažės darbo užmokestis, atsakymas yra ne, jis negali mažėti, ir negali blogėti sąlygos, tai pagrindinis dalykas ir tai bus nelengvas įgyvendinimas“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Apsispręsti dėl naujo mokytojų karjeros modelio planuojama iki 2023 metų sausio 1 dienos. Įgyvendinimo pradžia planuojama ne anksčiau kaip 2024 metais, numatant ne trumpesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį.

Nuo pradedančiojo mokytojo iki eksperto

Pedagogų karjeros modelį Seimo komitete trečiadienį pristatęs švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, pokyčiais siekiama, kad pedagogo karjera būtų grindžiama pasitikėjimu, skatinanti mokytoją būti atviru ir nuosekliai tobulinti savo kompetencijas.

„Norime, kad būtų trys traktinai žodžiai – pasitikėjimas, atvirumas, tobulėjimas“, – per komiteto posėdį sakė R. Skaudžius.

Pedagogų karjeros modelio projekte siūloma įtvirtinti keturias pareigybes: pradedantis pedagogas, pedagogas, patyręs pedagogas, pedagogas-ekspertas.

Pradedantieji mokytojai būtų dirbantys mokykloje iki dvejų metų. Jie dalyvautų pradedančiųjų mokytojų programoje, turėtų priskirtus mentorius. Pedagogų funkcijos iš esmės nesiskirtų nuo pradedančiųjų pedagogų, bet pastarieji  jau neturėtų mentorių, dirbtų savarankiškai.

Projekte siūloma, kad kas penkeri metai pedagogams reikėtų pasitvirtinti savo kompetencijas – mokyklos vadovas ar komisija vertintų mokytojo darbus, veiklas, sukauptą patirtį, išsikeltus ateities planus.

Norime, kad būtų trys traktinai žodžiai – pasitikėjimas, atvirumas, tobulėjimas.

Dirbantieji ne mažiau kaip trejus metus pedagogai galėtų pretenduoti į patyrusio pedagogo ar išsyk į pedagogo-eksperto pareigybę. Patyrusieji pedagogai taptų mentoriais pradedantiems mokytojams, vadovautų studentų praktikoms, dalyvautų mokyklos ir savivaldybės lygmens darbo grupių veikloje ir pan. Patyrusieji pedagogai savo kompetencijas taip pat turėtų pasitvirtinti kas penkeri metai.

R. Skaudžius sako, kad dabar kvalifikacinė kategorija mokytojams yra suteikiama praktiškai visam gyvenimui ir yra daugiau orientuota į praeities nuopelnus, tačiau mokytojo kvalifikacija turėtų būti siejama su augimu, tobulėjimu.

„Pedagogas rengia vaikus ne praeičiai, net ne dabarčiai, o ateičiai, tad inovacijos pedagogą lydi nuolat. Penkeri metai – gana ilgas laiko tarpsnis, kurio metu neįmanoma visiškai nekeisti ugdymo metodų ir formų. Kompetencijos vertinimas būtų papildomas, išorinis akstinas tobulėjimui, darbo refleksijai“, – teigė R. Skaudžius.

Užmokestis būtų susietas su kompetencijų augimu

Ministerija skelbia, kad naujas pedagogų karjeros modelis darbo užmokesčio augimą sietų su kompetencijų augimu. Anot ŠMSM, šiuo metu pedagogo profesijos karjeros sistema neveikia, pradedančiojo mokytojo ir turinčiojo didžiulę patirtį bei ekspertines žinias atlygio skirtumai yra minimalūs.

„Šiuo metu pedagogų karjeros ir atlygio sistemą galima vadinti plokščia. Pavyzdžiui, aukščiausią kvalifikaciją bei ilgą darbo stažą turinčio mokytojo ir mokytojo be patirties bei kvalifikacinės kategorijos pareiginė alga skiriasi vos keliais šimtais eurų. Rinktis specialybę, darbą paprastai motyvuoja net ne pradinis atlygis, o perspektyva – suvokimas, ką aš šioje srityje galėsiu pasiekti, nuveikti“, – sakė R. Skaudžius.

Ministerijos parengtame projekte siūloma įvesti skirtingo lygmens pedagogų pareigybes, kurios skirtųsi atsakomybės lygiu.

Pagal atliekamas funkcijas būtų projektuojamas ir atlygis – planuojama, kad pradedančio pedagogo ir aukščiausią pedagogo pareigybę užimančio asmens bazinis darbo užmokesčio koeficientas skirtųsi du kartus.

Ministerijos teigimu, taip siūloma labai aiški, tobulėjimą skatinanti karjeros augimo sistema.

Ekspertams – konkursas

Numatoma, kad aukščiausiai pedagogo-eksperto pareigybei būtų skelbiamas konkursas: jį galėtų skelbti savivaldybė ar Nacionalinė švietimo agentūra. Pareigybei galėtų būti numatyta penkerių metų kadencija.

„Mūsų vizija – pedagogas-ekspertas būtų labiau ne mokyklos, bet savivaldybės pedagogas. Jis prisiimtų atsakomybę, pareigą ne tik būti pedagogu, bet ir įsitraukti į kitus švietimo darbus. Pavyzdžiui, analizuoti, vertinti, siūlyti sprendimus dėl savivaldybės, šalies ugdymo turinio, mokymo proceso, inicijuoti tyrimus, siūlyti inovacijas nacionaliniu mastu, rengti didaktines priemones, konsultuoti patyrusius pedagogus, mentoriauti“, – teigė R. Skaudžius.

Mūsų vizija – pedagogas-ekspertas būtų labiau ne mokyklos, bet savivaldybės pedagogas. Jis prisiimtų atsakomybę, pareigą ne tik būti pedagogu, bet ir įsitraukti į kitus švietimo darbus.

Anot jo, šis pedagogas turėtų būti matomas savivaldybėje, šalyje, pripažįstamas švietimo bendruomenės kaip autoritetas, kad turėtų laiko atlikti šiems darbams, jis turėtų mažiau pamokų.

Anksčiau skelbiant pedagogų karjeros modelio projektą buvo įvardinta, kad pedagogų-ekspertų savivaldybėje galėtų būti apie 3 proc., o patyrusių pedagogų – apie 30 procentų.

Pasak viceministro, tokios proporcijos tuomet įvardytos, nes šiuo metu tiek yra pedagogų, turinčių eksperto ir metodininko kvalifikacinį laipsnį, bet po pirminių diskusijų su švietimo bendruomene šio siūlymo planuojama atsisakyti.

LŠMPS pirmininkas: turi būti aiškus finansavimas

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas kritikavo ministeriją dėl modelio pristatymo, anot jo, pedagogų bendruomenė suprato, kad mažės atlyginimai ir daugės darbo, ir reikės pastangų tokiam įsitikinimui pakeisti.

„Dėl turinio diskusijų labai daug, kiek mokytojų, kiek organizacijų turi savo nuomonę, bet vienas dalykas turi būti aiškus – sutartas finansavimas. Turi būti įsipareigojimas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, kad tos lėšos numatytos biudžete, ir kai mokytojai matys, kaip keisis ne tik jų karjeros modelis, bet ir finansinis atlygis, tada bus galima ir kalbėti“, – per komiteto posėdį sakė E. Milešinas.

„Paleisdami projektą jūs praktiškai įpjovėte šaką, ant kurios sėdėjote, nes visa bendruomenė suprato taip: naikinam kategorijas, mažinam atlyginimus, pridedam daugiau funkcijų. Kad pakeistumėte šį įsitikinimą, tiek ministerija, tiek visi Seimo nariai, jei nori, kad šitas modelis važiuotų, pinigai turi atsirasti ir tada galima šnekėti“, – kalbėjo mokytojų atstovas.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas komitete Eugenijus Jovaiša tuo tarpu teigė, kad naujas modelis rodo nepasitikėjimą mokytojais, ypač pradedančiais darbą.

„Profesinių sąjungų nuomonę vieną mes išgirdome, kuri akcentuoja kol kas, deja, tik finansinę pusę, bet kitos profsąjungos kategoriškai nesutinka su šituo modeliu. Mokytojai mato, kad jais nebepasitikima, ribojamas savarankiškumas, vėl bus neapmokėta už eilę veiklų, kurias jie turės padaryti, didėja biurokratinis aparatas ir mokytojai, kaip sako, esame pašiurpę. Tiesiog vyresnieji mokytojai kažkiek prisitaikys o jaunimas pagal šitokį modelį neįsivaizduoju, kaip galės dirbti“, – teigė E. Jovaiša.

Ministerija skelbia, kad karjeros modelis buvo ruošiamas pasinaudojant projekto „Tęsk“ metu sukurtu Pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentų paketu, kurį parengė mokslininkų ir ekspertų grupė iš Lietuvos aukštųjų mokyklų bei pedagogų praktikų, o diskusijoms dėl jo skirtas pusmetis – iki 2023 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietiškas

Pilietiškas  portretas
Kas paskaičiavo kiek visokių popierių (tikrintojų vadinamų dokumentais, pažymomis, planais, charakterstikomis, modeliais, aprašais, refleksijomis, kompetencijomis, vertinimais ir t.t.) turi pildyti pedagogai, o ir mokyklos bendrai? Jei mokytojai juos pildytų tik darbo metu, o ne naktimis ar poilsio dienomis kaip pažangūs mokiniai, tai paprasčiauių pamokų nebūtų kam pravesti - visi sėdėtų tik prie popierių! Ne mokykla, o kažkoks popierių kaupimo archyvas!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių