Simonko: pagaliau atėjo tas laikas

„Pagaliau atėjo tas laikas, kai Lietuvoje uždarome šitą gėdingą lapą“, – trečiadienį BNS sakė jis.

Taip V. Simonko kalbėjo KT paskelbus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.

„Pagaliau mes normalizuojame savo bendruomenės vaizdavimą, gyvenimą ir tikiu, kad LGBT jaunimas gyvens laisvesnį gyvenimą“, – kalbėjo Gėjų lygos vadovas.

Minėtame įstatyme nurodyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Teismas nusprendė, kad ši įstatymo nuostata prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Taip pat, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas bei kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

KT konstatavus, jog įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai, ji iškart nustoja galioti.

Pagaliau atėjo tas laikas, kai Lietuvoje uždarome šitą gėdingą lapą.

„Karčiai saldus sprendimas“

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sveikino tokį KT sprendimą.

„Daugmaž kiekvienas Lietuvos žmogus, susipažinęs su Lietuvos Konstitucijos sandara, pagrindiniais žmogaus teisių principais, žinojo, kad ta nuostata, kuri ilgai buvo įtvirtinta Lietuvos įstatymuose, ji turėjo potencialo prieštarauti Lietuvos Konstitucijai“, – trečiadienį BNS sakė socialdemokratas.

Anot jo, naujasis Seimas šį teismo sprendimą turės įgyvendinti ir nuostatą pakeisti.

„Tam tikra prasme toks karčiai saldus šitas sprendimas, nes pirmiausiai nežinia, ar Seimas tada, kada priėmė šitą įstatymo nuostatą, pasielgė išmintingai“, – kalbėjo L. Šedvydis.

V. Simonko teigimu, galiojusi nuostata darė neigiamą įtaką ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir tarptautinei LGBTIQ bendruomenei.

„Šitą įstatymą nukopijavo Vengrija, Slovakija, Sakartvelas. Pradėjo plisti šitas virusas po visą Europą“, – teigė Gėlgų lygos vadovas.

Kaip savo išvadoje nurodė KT, nustatant nepilnamečiams vaikams skirtus informacijos sklaidos apribojimus negali būti sudarytos prielaidos paneigti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti.

Todėl, pasak KT pirmininko Gintaro Godos, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams.

Jo teigimu, toks teisinis reguliavimas trukdo jiems formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms.

Signalas įstatymų leidėjams

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė priimtą sprendimą vadino signalu įstatymų leidėjams ir pridūrė, kad tokia išvada gali turėti įtakos tarnybos sprendimams.

„Tarnyba remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teismų praktika ir, aišku, kad Konstitucinio Teismo sprendimais taip pat priimant sprendimus. Jeigu būtų skundžiamasi dėl tos nuostatos, gali turėti įtakos“, – trečiadienį BNS sakė ji.

Vis dėlto inspektorė pridūrė, kad dėl šios nuostatos į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipiamasi labai retai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pernai pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.

Po Strasbūro teismo sprendimo Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas pernai rudenį šią iniciatyvą atmetė.

N. Macatės knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

J. Juškaitė: padėjome tašką 15 metų trukusioje negarbingoje istorijos dalyje

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė tikina, kad KT nutarimas, jog įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, jai nebuvo netikėtas.

„Nutartis buvo tikėtina ir lauktina. Jos turinys labai nenustebino“, – Eltai sakė J. Juškaitė.

„Galvojant apie tai, kad mes gyvename demokratiškoje visuomenėje, demokratiškoje valstybėje, kad mes vis dėlto nesam kokia nors Rusija ar Vengrija, kurioje egzistuoja tokie įstatymai, tai (...) normalu ir tikėtina buvo, kad Konstitucinis Teismas pasisakys taip, kaip ir pasisakė šiandienos nutarime“, – pridūrė ji.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, KT nutarimas, užkirtęs kelią identiškų bei panašaus turinio įstatymų projektų teikimui, padėjo tašką 15 metų trukusiame negarbingame šalies istorijos etape.

„Aš labai tikiuosi, kad su šituo Konstitucinio Teismo nutarimu mes padėjome tašką 15-os metų negarbingai istorijos daliai, kai mūsų valstybėje dalis mūsų pačių žmonių buvo laikomi žalinga informacija, ir kad nuo čia jau judėsime pirmyn, ir kad prie tokių ar panašių pasiūlymų mes jau nebegrįšime“, – kalbėjo J. Juškaitė.