Dienos rūpestis

Šiltnamių daržovėse daugiau nitratų

Žiemą ir pavasarį pirkdami daržoves, žmonės labiau nei vasarą rizikuoja apsinuodyti nitratais.

Pasak Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojos higienistės Jūratės Mačiulienės, šiltnamiuose auginamos daržovės dėl gamtinių priežasčių turi daugiau nitratų. Šiltnamiuose jos gauna mažiau saulės šviesos, sulėtėja fotosintezė. Tada nitratai natūraliai kaupiasi daržovėse, o ne perdirbami į baltymus, kaip vasarą. Drėgmė ir šaltis šiltnamiuose skatina kauptis nitratus. Pasak J. Mačiulienės, žmogui pavojingas tik normą viršijantis nitratų kiekis, todėl nustatytas leistinas šių medžiagų lygis daržovėse.

„Špinatams, išaugintiems nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos, nustatyta iki 3000 mg vienam kilogramui norma, salotoms – iki 4500 mg. Leistinos agurkų ir kitų daržovių normos nėra, nes praktiškai negalima per dieną suvalgyti tokio kiekio šių daržovių, kuriame būtų pavojingas nitratų lygis“, - sakė J. Mačiulienė.

Jeigu šiltnamiuose išaugintus agurkus valgo vaikai, J. Mačiulienė rekomenduoja nulupti jų odelę. Maistui nereikėtų vartoti kopūstų kotų ir salotų, špinatų, petražolių ir prieskoninių žolių stiebų.

Norint sumažinti šiltnaminėse daržovėse esančių nitratų kiekį, rekomenduojama ne trumpiau nei valandą juos mirkyti vandenyje. Nitratų sumažės 20-30 proc. Raugintose daržovėse nitratų nėra. Dideliuose agurkuose yra mažiau nitratų nei mažuose.

Pasak J. Mačiulienės, didžiausias pavojus apsinuodyti nitratais kyla ne valgant daržoves, bet geriant šulinio vandenį. Higienistų neištirtas vanduo ypač pavojingas kūdikiams. Nitratų iš vandens nepašalina nei buitiniai filtrai, nei virinimas.

Nitratus produktuose tiria Maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija.