Ši rinkimų kampanija gali būti brangiausia istorijoje

Leisdami pinigus politinei reklamai prieš artėjančius Seimo rinkimus pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. O Darbo partija, kurios reklama nusėtos daugelio miestų gatvės, oficialiai skelbia teišleidusi tik kiek daugiau nei pusę milijono litų.

Ar bus brangiausi istorijoje?

Politinė Seimo rinkimų kampanija gali būti brangiausia iš visų kada nors buvusių Lietuvoje.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos ir jų kandidatai, kaip matyti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamų tarpinių finansinių ataskaitų, politinei reklamai jau išleido apie 10 mln. litų.

Tai – dar negalutiniai duomenys. Politikos apžvalgininkai ir VRK specialistai sako, kad ši suma per pastarąjį mėnesį, iki antrojo rinkimų turo, gali patrigubėti, nes 2004 m. politinei rinkimų į Seimą kampanijai išleista 21 mln. litų, o 2008 m. ši suma siekė 33 mln. litų.

Tai, žinoma, tik oficialios politinės kampanijos ir rinkimų organizavimo išlaidos.

Daug naujovių

Politologas Lauras Bielinis spėja, kad ši rinkimų kampanija bus brangiausia iš visų. „Šiuose rinkimuose dalyvauja daug daugiau partijų. Ir rekordinis skaičius kandidatų“, – sakė politologas.

„Be to, rinkimų kampanijoje daug technologinių naujovių. Jos – nepigios. Partijų jėgos – apylygės, tad jos rungtyniauja tarpusavyje ir taip išleidžia dar daugiau pinigų“, – mano L.Bielinis.

Jo teigimu, partijų išlaidų rinkimams ataskaitos liudija ir tai, kad įstatymas, draudžiantis juridinių asmenų aukas partijoms, nieko iš esmės nepakeitė – partijos tiesiog prisitaikė prie naujų reikalavimų, o pinigų nuo to nesumažėjo.

Mandatų kainos

VRK specialistai yra suskaičiavę, kad per praėjusius rinkimus vieno Seimo nario mandato kaina partijoms siekė apie 420 tūkst. litų. O 2004-aisiais – vos 274 tūkst. litų.

2008-ųjų Seimo rinkimų kampanija nesėkmingiausia buvo tuometei Artūro Paulausko vadovaujamai Naujajai sąjungai. Vienintelė šios partijos laimėta Seimo nario vieta kainavo 2,87 mln. litų.

Dabar Naujoji sąjunga jau susijungė su Darbo partija.

VRK duomenimis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai vieno mandato kaina per praėjusius rinkimus siekė apie 144 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai – 439 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui – 211 tūkst. litų, o tuometei Arūno Valinsko partijai, kuri dabar jau susijungė su liberalcentristais, – tik 48 tūkst. litų.

Opozicijoje ketverius metus praleidusiems socialdemokratams viena Seimo nario vieta 2008 m. kainavo 244 tūkst., Tvarkos ir teisingumo partijos – 174 tūkst., Darbo partijai – 193 tūkst. litų. Valstiečiams liaudininkams vienas mandatas kainavo net 1,17 mln. litų.


Tarpinės didžiųjų partijų išlaidos politinei kampanijai (mln. litų)


Partijos pavadinimas Išlaidos politinei kampanijai Iš jų – išlaidos politinei reklamai

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 4,033 3,319

Lietuvos socialdemokratų partija 1,87 1,818

Tvarkos ir teisingumo partija 1,514 1,466

Liberalų sąjūdis 1,127 1,043

Darbo partija 0,694 0,61

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 0,478 0,372

Liberalų ir centro sąjunga 0,335 0,179

„Drąsos kelias“ 0,148 0,106



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
RETRO 2010-03-15 “Prisiminkime kas gi vyko Lietuvoje Kovo 11-ą dieną. Visus svarbiausius naujai išrinktos AT sprendimus lėmė Lietuvos žmonių valia, išreikšta rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą metu. Tuomet ryškią persvara laimėjo visiškos Lietuvos Nepriklausomybės šalininkai ir tai atsispindėjo renkant naują AT pirmininką. Buvo pasiūlytos dvi kandidatūros – Vytauto Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko. Už V.Landsbergį balsavo 91 deputatas, prieš – 42, už AMBrazauską – 38, prieš – 95. O tai reiškė, kad LKP propaguojama pozicija “suverenitetas – suverenitete” ar AMBrazausko “Stepas po Stepo” pralaimėjo. AMBrazauskas dar prieš balsavimą siūlė ėjimą nepriklausomybėn lygiagrečiai derinti su ekonomikos sutvarkymu. Tai buvo atsakymas į Aloyzo Sakalo klausimą kas darytina pirmiau. Česlovas Juršėnas siūlė ir po AT apsisprendimo atlikti respublikoje visuotiną referendumą. Šis, turintis gerą informaciją LKP CK darbuotojas negalėjo nežinoti, kad sekantis referendumas sojūzo AT jau buvo numatomas po penkių metų, o penki metai buvo numatyti, kaip apsisprendžiamasis periodas. Tad AT deputatai padarė, A.Juozaičio žodžiais “istorinę klaidą” išsirinkę ne AMBrazauską , o V.Landsbergį ir šio paskubinti padarė ryžtingą apsisprendimą dėl Nepriklausomybės akto paskelbimo. Kovo 12 dieną tai padaryti jau būtų per vėlu, nes Sojūzo AT ruošėsi savo sesiją pradėti nuo respublikų (ne)išstojimo iš Sojūzo patvirtinimo. Jei lietuviškasis “dainuojančios revoliucijos ledlaužis” būtų nesugebėjęs apiplaukti LKP ledkalnio, tai ne tik Lietuva galėjo įstrigti teisiniuose debatuose su Maskva, bet ir visas sovietinės imperijos kolonijų laisvėjimo procesas gerokai užsitęsti. Štai kokia pavojinga tuomet buvo A.M.Brazausko ir jo aplinkos pozicija mūsų ateičiai. Manau, kad A.M.Brazauskas turėjo rasti savyje dvasinių jėgų ir atsiprašyti už tuometinį neryžtingumą, būtent labai svarbią Lietuvai, Kovo 11-os dieną. (Nebesuspėjo tai padaryti-.P.) Toks atsiprašymas nenubrauktų SSKP LKP pirmojo sekretoriaus A.M.Brazausko ryžto atsiskirti nuo savo motininės partijos ir jo drąsos aiškinant M.Gorbačiovui apie tai, kad Lietuvos simboliai nenulems tolimesnio LSSR statuso. Jei Lietuvos kiti sąjūdininkai galėjo neprarasti tik savo grandinių, tai LKP “šulams” grėsė visų privilegijų praradimas gal netgi su sunkiomis kitokiomis pasekmėmis. Šiuo požiūriu AMBrazauskas rizikavo netgi daugiau. Gaila, kad po visokių kinkų padrebinų (nuplėškite tą skudurą, kitaip nekalbėsiu) ir ta AMBrazausko “gulbės giesmė” greitai baigėsi visuotina jo aplinkos su “berniukų pagalba” vykdyta “prichvatizacija”. Pats prezidentas A.M.Brazauskas įsirašė kodiniu slapyvardžiu AMB “Rubikono” juodosios buhalterijos knygoje. Asmeniškai esu įsitikinęs, kad AMBrazauskas, nežiūrint jo garbaus amžiaus ir sunkios ligos, ir toliau yra (buvo-P) valdomas jo buvusios aplinkos, kuriai jis kaip įmanydamas stengiasi ir pastaruoju metu padėti. P.S. AMBrazauskas – Anapilyje, o jo aplinka liko…

inga

inga portretas
Lietuvoje viskas brangiausia - sildymo sezonas,rinkimai... Tiesiog puiku.

Pikasas

Pikasas portretas
“Baltijos tyrimai”, “Vilmorus” apklausose apklausiama tik apie 1000 respondentų. Rezultatų patikimumas esant kontaktams tarp klausėjų ir respondentų bei klastojimo galimybių yra nedidelis. Radau internetiniame leidinyje (15min.lt) duomenis, gautus iš 30 kartų didesnio būrio respondentų, kurie šiuo momentu yra tokie: Darbo partija – 5467 Drąsos kelio partija – 4744 Lenkų rinkimų akcija – 870 Liberalų sąjūdis – 3603 Lietuvos socialdemokratai – 4160 Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai – 5980 Tvarkos ir teisingumo partija – 1519 Pasirinktas kitas variantas – 6310 Balsavo iš viso – 32671
VISI KOMENTARAI 10

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių