Šešios klaipėdiečių šeimos gali likti be būsto

Šešios viename name gyvenančios klaipėdiečių šeimos nesusitaria, kas ir kiek lėšų turi skirti savo namui. Todėl šeimų atstovai atėjo į savivaldybę prašyti valdžios patarimo, kad juos sutaikytų, o kai kuriuos įtikintų apsispręsti prisidėti prie bendrų išlaidų. Jei žmonėms nepavyks susitarti, valdininkai turi teisę susigrąžinti panaudai skirtą namą. Daugiavaikės šeimos gali likti be būsto.

Dar 2001 metais miesto taryba Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos prašymu skyrė bendrijai namą Rumpiškės g.14 pagal panaudos sutartį. Čia apsigyvenusioms šeimoms nereikia mokėti nuomos, tik komunalinius mokesčius.

Leisdama naudoti namą, taryba sudarė su bendrija sutartį. Bendrija įsipareigojo savo bei savarankiškai surastų rėmėjų lėšomis sutvarkyti ne tik namo fasadą, bet ir stogą, lietvamzdžius, elektros įrangą.

Tačiau ne visi namo gyventojai vykdo šiuos įsipareigojimus. Jie remontuoja kiekvienas savo butus. Vieni supranta, kad projektas bendras ir, norint turėti geresnes sąlygas gyventi, reikia investuoti lėšų. Kiti gyventojai spyriojasi, kelia savo sąlygas. Ne visi namo gyventojai yra daugiavaikių šeimų bendrijos nariai. Bendrijos pirmininkei Virginijai Jurgilevičienei nepavyksta rasti bendros kalbos su gyventojais ir įtikinti, kad įsipareigojimus vykdyti ir gerovės siekti galima tik bendromis jėgomis.

Vicemeras Vidmantas Plečkaitis pažadėjo gyventojams susitikti ir duoti dar vieną šansą susitarti. Dabar ypač skubu tvarkyti elektros įrangą, nes name jau nesaugu gyventi: bet kada dėl netvarkingos elektros instaliacijos gali įvykti nelaimė. Jei daugiavaikėms taip ir nepavyks susivienyti, savivaldybė namą susigrąžins ir kitokiu būdu spręsti vėl benamėmis tapusių šeimų problemas.

Vicemerės Audros Daujotienės nuomone, matyti, kad sprendimas perduoti namą naudoti bendrijai buvo nevykęs. Esą pernelyg pasitikėta itin skirtingų, nors ir panašios šeiminės padėties žmonių bendruomenės jėgomis ir gebėjimu bendradarbiauti.