Generalinė prokuratūra patikino į Lietuvą atvykusius europarlamentarus, kad tyrimas dėl tariamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų buvo išsamus.

Kalbėjo pusantros valandos

Trečiadienį trijų dienų vizitą Lietuvoje pradėjo Europos Parlamento (EP) narių delegacija, kuri aiškinasi pranešimus, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti.

Pirmasis delegacijos susitikimas – su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu.

Po pusantros valandos trukusio pokalbio europarlamentarai nenorėjo pateikti jokių išsamesnių pareiškimų apie neva Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą. Esą vizitas, susitikimai ir medžiagos surinkimas tik pradėtas, todėl kol kas nėra ką pasakyti. Savo komentarus EP delegacijos nariai žada pateikti penktadienį, baigiantis vizitui.

Jokių duomenų negauta

D.Raulušaitis po susitikimo žurnalistams sakė, kad europarlamentarai jam pristatė savo atliekamą tyrimą ir rengiamą pranešimą apie tariamus kalinimus ES valstybėse. Jie taip pat domėjosi, kaip vyko šių įtarimų tyrimas Lietuvoje.

"Priekaištų ar pastabų dėl atlikto tyrimo jie neturėjo. Bet nelabai ir gali turėti, kol nepamatė tyrimo medžiagos", – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

D.Raulušaitis patikino EP narius, kad Lietuvos teisėsauga atliko "išsamų, objektyvų ir visapusišką tyrimą, per kurį nebuvo gauta jokių patikimų duomenų dėl galimo neteisėto įkalinimo Lietuvoje".

Žurnalistų paklaustas, ar tyrimas gali būti kokiu nors pagrindu atnaujintas, prokuroras atsakė teigiamai: "Bet kuris tyrimas gali būti atnaujintas, jeigu būtų naujos pagrįstos informacijos, susijusios su įtarimais dėl tyrimo objekto."

Bet EP nariai, anot D.Raulušaičio, tokios informacijos nepateikė.

Numatyta daug susitikimų

Europarlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narių apsilankymo Lietuvoje programoje, be susitikimo su Generalinės prokuratūros pareigūnais, dar numatomas pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, Civilinės aviacijos administracijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovais, Seimo nariais.

EP nariai taip pat vyks į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, netoli Vilniaus, kur, kaip teigiama kai kuriuose užsienio žiniasklaidos pranešimuose, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras. VSD žada palydėti delegaciją į jam priklausančias patalpas, tačiau žurnalistai ten įleidžiami nebus.

Kovo pabaigoje minėtas EP komitetas surengė klausymus dėl ES valstybių narių dalyvavimo CŽV slaptoje kalinimo programoje, kuri buvo pradėta vykdyti po 2011 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Ragina tirti iki galo

Balandžio mėnesį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų.

Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai kurios ES šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl savo pagalbos CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis.

Lietuvoje 2009 m. pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia jo, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir Palangą, vykę 2003–2006 m., tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Pasibaigus parlamentiniam tyrimui atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų buvusios įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo organų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.