Seimo Kultūros komitetas pritaria LRT prašymui dėl Etikos komisijos

LRT teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai. Kritikai sako, kad LRT turi būti kontroliuojamas, nėra pagrindo nacionaliniam transliuotojui teikti privilegijas ir imunitetą nuo Etikos komisijos.

Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis BNS sakė, kad komitetas trečiadienį pritarė LRT pasiūlytai išlygai Visuomenės informavimo įstatymo pataisose.

„Kadangi LRT darbas reglamentuojamas atskiru įstatymu, jis turi specialų statusą Lietuvoje, vienas iš argumentų buvo, kad po Naujųjų įsigalioja nauja įstatymo redakcija, pagal kurią LRT atsiranda etikos kontrolierius. Jis bus nepavaldus LRT administracijai, o atskaitingas LRT tarybai, kuri taip pat nėra administracijos dalis. Tai kad nevyktų tokie „dubliuoti“ dalykai, kol kas pritarta pasiūlymui netaikyti šitos nuostatos“, – sakė V. Juozapaitis.

Jis pabrėžė, jog galutinį sprendimą turės priimti visas Seimas.

V. Juozapaitis lygino būsimą LRT savireguliacijos institutą su Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kai esminius parlamentarų etikos klausimus svarsto ne Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), o Seimo etikos sargai.

„Įsivaizduoju, kad tai yra kažkas panašaus, nes LRT yra atskiru įstatymu reglamentuojamas visuomeninis transliuotojas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. Ir jei atsiranda nepriklausoma tarnyba prie LRT, manau, tai (Visuomenės informavimo etikos komisijos kontrolė – BNS) būtų perteklinis mechanizmas“, – tvirtino jis.

Žiniasklaidos veiklą Lietuvoje prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos komisija, pastarąją instituciją sudaro aštuoni nariai, kuriuos deleguoja įvairios žiniasklaidos organizacijos.

V. Juozapaitis tvirtino, jog LRT šį siūlymą teikė nuogąstaudama, jog Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos deleguoti nariai, t.y.  „daugiau verslo ir privačių subjektų atstovai“, bet ne žurnalistai, struktūroje nėra LRT atstovų. Todėl, LRT nuomone, tai gali būti išnaudota konkurencinėje kovoje.

„Pagal įstatymo nuostatą, sudaroma komisija, kurioje galėtų dominuoti kitos žiniasklaidos atstovai, kurie galbūt galėtų turėti kažkokių interesų, konkurencinių dalykų. Ne paslaptis, kad LRT atžvilgiu yra nuogąstavimu, kad jie kažkuo naudojasi nepagrįstai. Bet Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – čia visai kita situacija, be jokios abejonės, nuo šios tarnybos išsisukti negali nė vienas, net ir feisbuko paskyrų valdytojai“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas.

Siūlymas, kad Visuomenės informavimo etikos komisija nevertintų nacionalinio transliuotojo žurnalistų veiklos, pirmą kartą nuskambėjo šių metų pradžioje. Tai tuometiniam „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio vadovautam Kultūros komitetui pateikė nepriklausomą ekspertizę naujos redakcijos LRT įstatymo projektui dariusi advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Kultūros komitetas tuomet šio siūlymo nesvarstė kaip netikslingo.

Asociacija: siūlymas nederintas

Apie komiteto sprendimą pirmas skelbė delfi.lt. Naujienų portalo kalbinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai stebisi komiteto sprendimu ir sako, kad jis nebuvo derintas su asociacija.

„Man keista, kad žmogus, kuris gaus atlyginimą iš LRT, vertins LRT darbuotojų pažeidimus – bet gal taip ir turi būti, nežinau“, – portalui teigė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos deleguota VIEK pirmininkė Vaiva Žukienė.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius delfi.lt sakė sveikinantis LRT ketinimus turėti savo ombudsmeną, tačiau mano, jog tai  „tik papildoma priemonė, kuri neturi nieko prieštaraujančio dalyvavimui žiniasklaidos savireguliacijoje“.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus teigė, kad tokios privilegijos LRT yra nepagrįstos.

„Jei mes dar prieš keletą metų kalbėjome apie valstybę valstybėje „Lietuvos geležinkelius“, tai dabar, panašu, kad turime naują valstybę valstybėje. Ir jei visai žiniasklaidai tinka ir jie supranta, dėl ko jie yra prižiūrimi Visuomenės informavimo etikos komisijos, kuri yra pagrindinė etikos institucija Lietuvoje, tai kažkodėl vienas kanalas nori turėti visiškai išskirtines teises ir turėti tik savo etikos inspektorių“, – stebėjosi A. Marcinkus.

LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė delfi.lt nurodė, kad būsimasis etikos kontrolierius iš esmės vykdys Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas visuomeninio transliuotojo žurnalistų atžvilgiu.

Ji taip pat perdavė LRT poziciją, jog „iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas“, o Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad uri būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo „nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“.