Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, savo iniciatyva atlikęs tyrimą dėl Zarasų rajono ir Visagino savivaldybių įsteigtų mokyklų reorganizavimo, daro išvadą, kad pertvarkant mokyklų tinklą dažniausiai vadovaujamasi vien tik ekonominiu veiksniu, kiti – užmirštami.

Seimo kontrolierius kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas patobulinti teisės aktus taip, kad mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, o būtų atsižvelgiama ir į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklos reikšmę bendruomenei. Vyriausybei siūloma nustatyti, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų bent viena pagrindinio ugdymo programą vykdanti mokykla.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad mokykla nėra privatus juridinis asmuo, kuriam svarbiausi dalykai yra pelnas ir veiklos efektyvumas, todėl mokyklos reorganizavimas negali būti tapatus, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimui.

„Mokykla – ypatingas subjektas, ji ugdo asmenybę, todėl jos veiklos negalima vertinti vien tik ekonominiu aspektu: jeigu mokykla nuostolinga, vadinasi, ją reikia reorganizuoti ar likviduoti. Mokykla pirmiausia atlieka šviečiamąją, kultūrinę, socialinę funkciją. Suprantama, mokyklos išlaikymas kainuoja, bet savivaldybės įpareigotos teikti tam tikras paslaugas, nepaisant jų ekonominio pagrįstumo, nes tai būtina visos bendruomenės gerovei. Tais atvejais, kai vertinamas tik ekonominis veiksnys, gyventojai jaučiasi nereikalingi, nes skaičiuojami tik pinigai, o į žmones nežiūrima“, ¬¬– atlikto tyrimo išvadas apibendrina A. Normantas.

Seimo kontrolierius tvirtina, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į mokyklų teikiamų paslaugų svarbą visai visuomenei, turi stengtis išlaikyti kiek įmanoma platesnį mokymo įstaigų tinklą.

„Kiekviena mokykla, o ypač kaimo, yra tautinio identiteto dalis. Naikinant nedideles kaimo mokyklas kartu naikinami ir tautinės kultūros, būdingos tai vietovei, židiniai. Trumpalaikis mokyklų uždarymo rezultatas akivaizdus: sutaupoma lėšų, tačiau ar taupant mokyklų ir mokinių sąskaita vėliau neteks mokėti kur kas daugiau? Ar taip taupydami neprarasime to, kas svarbiausia, – žmogaus?“, – pastebi A. Normantas.
Vadovaujantis įstatymais bendrojo lavinimo mokykla gali būti reorganizuojama tik tuo atveju, jeigu tenkinama bent viena iš penkių Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijuose numatytų sąlygų. Remiantis viena jų – moksleivio krepšelio lėšų nepakanka, o steigėjas neturi papildomų lėšų – pertvarkoma Baibių pagrindinė mokykla Zarasų rajone.

„Mokyklai iš tiesų trūksta moksleivio krepšelio lėšų, bet aiškinantis jos pertvarkos priežastis Zarasų rajono savivaldybės meras nepateikė jokių įrodymų, kad savivaldybė neturi papildomų lėšų jai išlaikyti. Priešingai, iš Zarasų rajono mero pasisakymų netgi galima spręsti, kad esant reikalui savivaldybė papildomų lėšų rastų“, ¬¬– teigia Seimo kontrolierius.

Pasak A. Normanto, tyrimas parodė, kad moksleivio krepšelio lėšų trūkumas dažniausiai taikoma mokyklų reorganizavimo sąlyga, suteikianti savivaldybėms teisę pertvarkyti visas sistemiškai moksleivio krepšelio lėšų stokojančias bendrojo lavinimo mokyklas. O tai lemia kaimo mokyklų tinklo nykimą. Tačiau Seimo kontrolierius pastebi, kad „moksleivio krepšelio lėšų trūkumas nėra privaloma sąlyga mokyklai pertvarkyti, nes savivaldybėms įstatymai palieka laisvę nuspręsti, ar skirti papildomų lėšų mokyklai išlaikyti“. Anot jo, Zarasų rajono savivaldybė nėra įpareigoja pertvarkyti Baibių pagrindinę mokyklą vien dėl to, kad šiai trūksta moksleivio krepšelio lėšų. 

Pasak A. Normanto, mažas mokinių skaičius taip pat nėra tinkamas motyvas mokyklai uždaryti, nes mokinių skaičiaus kriterijus taikomas steigiant mokyklą. Reorganizuojant mokyklą, šis kriterijus tiesiogiai netaikomas.

Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą savo iniciatyva dėl Visagino savivaldybių įsteigtų mokyklų pertvarkymo, suabejojo, ar Visagino mokyklų tinklo pertvarka atitinka nustatytus reikalavimus.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad Visagine buvo svarstyti įvairūs mokyklų tinklo pertvarkos modeliai. Visagino mokyklų bendruomenės labiausiai nepalaikė siūlymo palikti tik dvi mokyklas, tačiau būtent šis siūlymas buvo patvirtintas Visagino savivaldybės tarybos. Siūlymas pateiktas labai skubotai, Švietimo komitetas tarybai jo neteikė, niekas su mokyklų bendruomenėmis jo neaptarė. Be to, tarybos posėdyje buvo svarstyti ne tie mokyklų tinklo pertvarkos modeliai, kuriuos tarybai teikė Švietimo komitetas“, – tyrimo metu paaiškėjusius faktus dėstė A. Normantas.

Atliekant tyrimą kilo abejonių ir dėl Visagino „Verdenės“ vidurinės mokyklos akreditavimo pagrįstumo, todėl Seimo kontrolierius kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą, siūlydamas sudaryti specialią komisiją, kuri įvertintų visas „Verdenės“ vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditavimo aplinkybes ir pateiktų savo išvadas, t. y. ar akredituojant šios mokyklos vidurinio ugdymo programą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šias aplinkybes ypač svarbu ištirti dar ir dėl to, kad visa Visagino mokyklų tinklo pertvarka buvo paremta idėja išsaugoti tas mokyklas, kurių vidurinio ugdymo programos buvo akredituotos.

Seimo kontrolierius kreipėsi ir į Visagino savivaldybės merą, kuriam rekomendavo iš naujo persvarstyti Visagino bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą ir pasirinkti tokį pertvarkos modelį, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus ir geriausiai atspindėtų mokyklų bendruomenių poziciją. O Zarasų rajono savivaldybės merui A. Normantas siūlo atsižvelgti į bendruomenės poziciją bei į savivaldybių pareigą turėti pakankamą švietimo įstaigų tinklą ir apsvarstyti galimybę leisti Baibių pagrindinei mokyklai kaip savarankiškam juridiniam asmeniui vykdyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.