Toks sprendimas priimtas komitete svarstant dar praėjusios kadencijos Seime pateiktą nutarimo projektą dėl valstybinių universitetų jungimo. Jis buvo parengtas išklausius Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analizę apie Lietuvos aukštojo mokslo situaciją.

Naujasis ŠMK vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša pasisakydamas apie MOSTA tyrimą tvirtino, kad jis „ne visai atitinka mūsų lūkesčius“. MOSTA, kuriai vadovauja šiuo metu į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas paskirta Jurgita Petrauskienė, siūlo optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus.

Reikia optimizuoti ne tik universitetų, bet ir kolegijų, profesinių, taip pat mokslo institutų tinklą. Kaip optimizuoti, šiuo metu neturime atsakymo, bet įsivaizduoju, jei Vyriausybė pateiks tam tikrus variantus, juos bus galima į vertinti.

„Tas atliktas tyrimas, mano žiniomis, ne visai atitinka mūsų lūkesčius, ir sakyčiau, netgi rektorių konferencijoje dėl šito tyrimo iškilo didžiuliai debatai, nes ne vienas rektorius pamanė ir argumentuotai parodė, kad nors ir geras tyrimas, jis truputėlį vienpusiškas, neįtraukti kiti kokybiniai rodikliai, kriterijai, kurie padarytų tą tyrimą visapusiškesnį“, – sakė E.Jovaiša.

Konservatorius Mantas Adomėnas siūlė laikytis pirminio projekto universitetų pertvarkos planą palikti Vyriausybės kompetencijai, kuri bet kokiu atveju siūlymus dėl tinklo optimizacijos rengtų pagal savo programą.

„Nenorėčiau, kad su moksliniais tyrimais būtų ginčijamasi politine kalba. Jei yra moksliniai kriterijai, reikia kritikuoti kaip mokslinį ir galbūt laukti naujų išvadų sutarus, kad šie kriterijai svarbūs kokybiškai, bet kai siūloma įvertinti atitiktį Vyriausybės programai, neaišku, į kokį dokumentą siūloma orientuotis, jo dar nėra“, – apie siūlymą MOSTA tyrimą įvertinti pagal naujosios Vyriausybės programą pasisakė M.Adomėnas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga MOSTA vadovę J.Petrauskienę deleguoja į švietimo ministres. S.Skvernelis, žurnalistams komentuodamas J.Petrauskienės kandidatūrą, tvirtino, jog MOSTA vadovės nuostatos su „valstiečių“ programa nesikerta. J.Petrauskienė po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams praėjusią savaitę teigė, jog aukštųjų mokyklų tinklas yra didelis ir neveikia efektyviai, bet permainos turi vykti evoliucijos, o ne revoliucijos keliu.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas po komiteto posėdžio žurnalistams sakė remiantis siūlymą rengti universitetų tinklo optimizavimo planą. Pasak jo, bet koks planas yra geriau nei jokio plano, silpnesnes aukštąsias mokyklas palikus pačias rūpintis savo išgyvenimu.

„Reikia optimizuoti ne tik universitetų, bet ir kolegijų, profesinių, taip pat mokslo institutų tinklą. Kaip optimizuoti, šiuo metu neturime atsakymo, bet įsivaizduoju, jei Vyriausybė pateiks tam tikrus variantus, juos bus galima į vertinti“, – sakė P.Baltokas.

Pasak jo, didžiausią nerimą kelia ne tai, kad būtų priimtas sprendimas uždaryti tam tikras mokyklas, o kas nutiktų, jei jos užsidarytų be jokio plano. „Didžiausias nerimas, kad įstojus ta mokykla užsidarys be jokio plano, ką tada daryti, kai lieka per 4 tūkst. studentų, dėstytojai. Aš manau, bet koks planas bus geriau nei jokio plano – tiesiog laukti, kas nutiks“, – sakė studentų atstovas.

MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris savo ruožtu sakė, kad analizė yra parengta bendradarbiaujant su rektoriais, tik reakcijos į pasiūlymus yra dvejopos: vieni universitetai galvoja, kaip sustiprėti, kiti – kaip išgyventi.

„Rekomendacijos pradėtos kurti su rektorių palaikymu ir įsitraukimu, mūsų analizės pagrindas taip pat yra bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis. Mes matome, kad potencialas yra išskaidytas, aukštosios mokylos neretai dubliuoja viena kitos veiklą, taip nepasiekdamos kokybės ir nukenčia visuomenė. Universitetus reiktų stiprinti ne tik finansiškai, bet ir stambinant“, – sakė R.Reimeris.

R.Reimerio teigimu, Lietuva turi potencialą turėti tris – keturis stiprius universitetus. „Būtų protinga galvoti apie didelius stiprius universitetus tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kiek universitetų turėtų likti, retorinis kausimas, jei mes kalbėtume, kiek stiprių universitetų galėtų būti Lietuvoje, jų yra trys – keturi, tikrai ne daugiau“, – sakė R.Reimeris.

MOSTA parengtame dokumente, anksčiau pristatytame Seime, siūloma optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją

Pagal MOSTA analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto  padalinys arba kolegija.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.