Seime laužomos ietys dėl to, kuri iš aukščiausių valstybės institucijų turėtų būti atsakinga už milijardinius viešuosius pirkimus kontroliuojančią žinybą.

Teikia Prezidentė

Kam turi būti atskaitinga Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) – kuriai nors ministerijai, Vyriausybei, Seimui ar Prezidentui?

Į šį klausimą dabar ieškoma atsakymo Seime, kuriame kitą savaitę turėtų būti balsuojama dėl įstatymų pataisų, numatančių kitokią VPT atskaitomybę.

Šiuo metu viešuosius pirkimus, kurių apimtis per metus siekia iki dešimties milijardų litų, kontroliuojanti institucija yra priklausoma tik nuo Ūkio ministerijos. VPT vadovą skiria ir atleidžia ūkio ministras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar šių metų pradžioje pasiūlė Seimui priimti įstatymus, kuriais būtų pakeistas VPT statusas. Šios žinybos vadovą, Prezidentės siūlymu, turėtų skirti premjeras finansų ministro teikimu. Pati VPT taptų atskiru viešuoju juridiniu asmeniu, pavaldžiu Vyriausybei, o ne kuriai nors ministerijai.

Pasiūlė kitokį modelį

Bet Seime opozicijos dominuojamas Audito komitetas pasiūlė kur kas radikalesnį VPT statuso sprendimo būdą. Raginama šią žinybą paversti atskaitinga pačiam Seimui ar netgi Prezidentūrai, analogiškai kaip šiuo metu yra su Valstybės kontrole. Pagal Audito komiteto siūlomas įstatymo pataisas VPT direktorių skirtų ir atleistų Seimas Prezidento teikimu.

„Mes manome, kad būtų pasiteisinęs toks pavaldumo pakeitimas. Tarnyba, atsakinga už milijardinių viešųjų pirkimų, kur dabar fiksuojama tiek daug pažeidimų, kontrolę turi būti sustiprinta“, - sakė Audito komiteto pirmininkė, opozicinės Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė.

Tačiau, pasak jos, Vyriausybė ir valdančioji koalicija nelinkusi atiduoti Seimui ar Prezidentūrai sau pavaldžios institucijos. „Yra šiomis dienomis pateikta Vyriausybės išvada, kurioje pasisakoma už VPT direktoriaus skyrimą premjero sprendimu ir šios tarnybos atskaitomybę Vyriausybei. Valdantieji akivaizdžiai nenori paleisti VPT iš savo rankų“, - tvirtino L.Graužinienė.

Maža to, Vyriausybė nenorėtų, kad kandidatą į VPT vadovus parinktų finansų ministras. „VPT direktorius turėtų būti skiriamas ūkio ministro, o ne finansų ministro teikimu, kaip siūloma įstatymo projekte“, - rašoma ministrų kabineto išvadose. Tokia nuostata paaiškinta tuo, kad Ūkio ministerija Lietuvoje formuoja viešųjų pirkimų politiką.

Kai kurie valdantieji nebenori Ž.Plytniko?

VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas tvirtino, kad politikai patys turi pasirinkti, koks bus jo vadovaujamos institucijos statusas, kam ji bus atsakinga. „Mums svarbiausia, kad VPT taptų tikrai nepriklausoma, turėtų savo atskirą biudžetinį finansavimą ir nesvarbu, kam būtų atskaitinga – Seimui, Vyriausybei ar Prezidentūrai“, - sakė jis parlamentinio Audito komiteto posėdyje trečiadienį.

Tačiau Ž.Plytnikas užsiminė, kad „būtų idealus variantas“, jeigu VPT taptų panašaus statuso žinyba, kokia dabar yra Valstybės kontrolė, tai yra pavaldžia Seimui ir Prezidentui.

Seime jau yra įregistruoti keli pasiūlymai dėl VPT atskaitomybės pakeitimo. Dėl jų turėtų būti apsispręsta kitą savaitę.

Bet kuriuo atveju, pakeitus VPT statusą, bus sprendžiamas klausimas ir dėl Ž.Plytniko. Neoficialiomis žiniomis, Tėvynės sąjunga pasiryžusi jį palikti VPT direktoriaus poste, tačiau kiti valdančiosios koalicijos partneriai tam griežtai prieštarauja.

Labiau tirs rezonansinius pirkimus

Seimo Audito komitete trečiadienį Ž.Plytnikas užsiminė, kad nuo šių metų pradžios VPT pakeitė savo veiklos taktiką ir visas savo pajėgas metė į stambių ir rezonansinių viešųjų pirkimų patikrinimą.

„Rinkome tuos rizikingus ir rezonansinius, stambios apimties pirkimus, kuriuos tarnyba matė kaip rizikingus. Galima paminėti anksčiau vykdytą Vilniaus dumblo apdorojimo gamyklos, Valdovų rūmų statybas. Žinoma, nebus palikti ir tie smulkieji pirkimai“, – teigė Ž.Plytnikas.

Tačiau smulkiaisiais viešaisiais pirkimais VPT domėsis tik tuomet, kai į ją dėl tokių patikrinimų į ją kreipsis Generalinė prokuratūra ar Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Bet išaugus darbo krūviui, VPT pastebi, kad jai nebeužtenka turimų 72 etatų ir siekia tarnybos darbuotojų ratą praplėsti trigubai. „Darbuotojų trūksta. Kontrolę atlieka tik 16 asmenų, todėl sukontroliuoti visus rizikingus pirkimus yra sudėtinga“, – teigė Ž.Plytnikas.